NAUJIENOS

Daiva Buivydienė: drąsos kelias, vedantis iki Amerikos, gali prasidėti nuo Skuodo

Kategorija:

Miestas:
Daivos Buivydienės gyvenimo linija įkvepia, kad pasaulį galima „nugalėti“ net gyvenant Skuode. Mažas miestelis neapriboja galimybių, jei nestokojama užsispyrimo ir pozityvaus mąstymo. Tad pradžioje net keistomis atrodžiusios idėjos gali tau sukurti mylimą veiklą ir nieko nestokojantį gyvenimą.

„Man gyvenime pasisekė. Esu sėkminga moteris, turiu savo verslą. Viskas prasidėjo nuo to, kad sutikau verslininką-mentorių ir juo patikėjau. Nebuvo lengva, nes šiuo savo gyvenimo pasikeitimu patikrinau save: kiek turiu užsispyrimo veikti, noro keistis...“,– pasakoja vasario mėnesį 50-ąjį gimtadienį švenčianti švytinti dama.



Grūdinimas šalčiu geresnio gyvenimo link

Daiva kilusi iš Palšių kaimo vienkiemio Skuodo rajone. Kolūkio laukų apsuptame kaime gyveno vos keli gyventojai. Laimei vaikai į dvidešimt kilometrų nutolusią mokyklą buvo vežami ir parvežami. „Nejaučiau didelės atskirties, bet mažytė nuoskauda, kad niekada negalėjau dalyvauti Mosėdžio vidurinės mokyklos popamokinėje veikloje, nes reikėjo važiuoti namo, liko. Baigusi mokyklą, studijavau konditerijos mokslus, bet pagal šį diplomą niekada nedirbau. Ištekėjau, gimė trys vaikai. Iš Skuodo važinėjau į Mažeikius bei turguje prekiavau mėsa, vėliau dirbau Skuode, vieno prekybos centro pardavėja. Mokėti parduoti, pakalbinti žmones, rasti savo pirkėjus, su jais susidraugauti – padeda ir mano šiandienos veikloje“,– juokiasi D.Buivydienė.



Moteris pripažįsta, kad prekiaudama Mažeikių turguje nesijautė laiminga: keltis ir ruoštis tekdavo taip anksti, kad trūkdavo miego, darbą mažai šildomose patalpose lydėdavo peršalimai, uždegimai ir kiti negalavimai. „Sušalusios rankos, nuolat užimti savaitgaliai. Grįžti nenorėčiau. Tačiau ši veikla tapo puikia mašinos vairavimo praktika, ypač žiemą, nes kasdien tekdavo įveikti ne vieną šimtą kilometrų. Sutikau daug puikių žmonių“,– ne tik trūkumus, bet ir privalumus įvardina pašnekovė.



Gėdinosi prisipažinti esanti pardavėja

D.Buivydienė dirbo pardavėja Skuode, kai netyčia sutikta buvusi jos mokytoja pakvietė paklausyti paskaitos apie sveikatą. „Pradžioje nepatikėjau, bet maisto papildų nusipirkau ir visa šeima ėmėme juos vartoti. Tai buvo produktai pagaminti iš alavijo, virtę ne tik vitaminais, bet ir higienos priemonėmis. Alaviją ir šiandien galima rasti dažnos močiutės ar sveika gyvensena besidominčio žmogaus namuose. Žmonės žino, vertina ir moka jį naudoti. Lankiau vis daugiau paskaitų, taip susidomėjau, kad siekdama žinių ėmiau važinėti mokytis į Kauną, Vilnių. Reikėjo investuoti ne tik laiko, bet ir pinigų. Nuvykus į paskaitas, reikėdavo bendrauti su paskaitų dalyviais. Man buvo gėda prisipažinti, kad esu paprasta prekybos centro pardavėja ir kažko siekiu. Sakydavau, kad esu vyro išlaikoma namų šeimininkė. Nedrįsau išsiduoti, nes nežinojau ar man pasiseks. Tikrinau save. Bijojau, bet labai gerai žinojau, kad negaliu likti užstrigusi ankstesniame savo gyvenimo tarpsnyje. Supratau, kad viską ką girdžiu turiu stengtis įsiminti, turiu išsiveržti... Ir kada nors išdrįsti pakalbinti žmones ne tik pirkti mano siūlomus produktus, bet ir pasiūlyti jais prekiauti“,– apie savo gyvenimo virsmą nutikusį prieš vienuolika metų pasakoja skuodiškė.



Pirmiausia reikia „įtikinti“ veidrodį

Norint eiti į žmones reikia mokėti pristatyti savo siūlomus produktus, reikia geros iškalbos. „Pusę metų kaupiau jėgas, lavinausi, o norėdama pasiūlyti produktus, kviečiausi profesionalius lektorius, nes žmonėms sudėtinga ateiti į paskaitas, klausyti, o svarbiausia, patikėti buvusia pardavėja. Tačiau tas pirmas kartas, kai teko pačiai atsistoti prieš nedidelę, bet visgi auditoriją atėjo. Juo tapo susitikimas Salantuose, kur man teko maisto papildus pristatyti mokytojams. Atsimenu tą jausmą, kai šiurpuliukai laksto kūnu iš baimės, iš nepasitikėjimo savimi. Tačiau tai truko trumpai: mano klausytojai linkčiojo galvomis, pritarė mano mintims ir aš jaučiausi tokia laiminga. Išėjusi iš susitikimo skambinau savo mentoriui ir sakiau: „padariau prezentaciją ir man niekas neprieštaravo“. Kalbėti prieš žmones didelė atsakomybė, nes visi daug žino, yra apsiskaitę, tad negali pateikti neteisingų žinių. Ir meluoti negali“,– sako D.Buivydienė.



Moteris sako, kad siekiant atsikratyti viešo kalbėjimo baimės teko skaityti paskaitas veidrodžiui ar žaislams. „Galiu patarti. Pradžioje skaitykite sau, kalbėkite. Stebėkite save veidrodyje. Nereikia mokytis tekstų mintinai. Klausytojas gi nežino ką jam norite papasakoti. Pasakokite tiek kiek gerai atsimenate. Kalbėjimą didelei auditorijai, dabar jau turėdama daugiau nei dešimties metų patirtį, prilyginu nėrimui į jūrą: jei nerimaujate dėl savo plaukimo įgūdžių, nenerkite, sustiprėkite. Kalbėjau didžiuliai auditorijai Kaune: tai nėra lengva, tu esi priešais daugybę žmonių, visų akys nukreiptos į tave. Lengva pasimesti, tačiau reikia susikaupti ir padaryti“,– juokiasi skuodiškė.

Žinios suteikia drąsos

Reziumuodama prabėgusius vienuolika metų D.Buivydienė džiaugiasi, kad prekyba jai sekasi puikiai: ji turi pasekėjų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. „Lyderis turi būti matomas. Tada žmonės nori juo sekti. Darbas su žmonėmis niekada nėra lengvas, o čia dar tu pats esi sau vadovas. Jei neskaitysi, nesidomėsi, pats savęs nemotyvuosi – nebūsi drąsus. Informacija mus padaro drąsiais“,– akcentuoja verslininkė.



Skuodiškė pasakoja, kad kone per pirmus metus jos nauja veikla tapo pragyvenimo šaltiniu, leidžiančiu tikėtis pastovaus mėnesinio atlygio ne mažesnio nei pardavėjos. Vėliau tos pajamos didėjo keliais kartais. „Žinoma, kad pradžioje, kaip ir visiems, buvo baimės. Gal vieną mėnesį pasisekė, bet nežinai kas bus kitą mėnesį. Bijojau net gautus pinigus išleisti. Pamažu mano pomėgis ir pragyvenimo šaltinis virto stabiliomis pajamomis leidžiančiomis oriai gyventi: nusipirkau namą Skuode, o neseniai ir naują automobilį iš salono. Ir nesakykite, kad Skuodas riboja žmogaus galimybes ir gyventi gerai čia neįmanoma“,– tikina D.Buivydienė.

Svajoti ir rizikuoti


Skuodiškės trys sūnūs jau suaugę bei gyvena savus gyvenimus. Vyras į žmonos veiklą žiūri nepatikliai, kaip tikras žemaitis, bet tam neprieštarauja. Ir kas gi D.Buivydienę, besimėgaujančią savo veikla, sustabdytų...Ji tuo labai patenkinta. Ypač ji žavisi galimybe keliauti: su bendraminčiais jau pabuvota Austrijoje, Vengrijoje, Anglijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Amerikoje.



 „Su bendraminčiais vykstame į užsienį ne tik pramogauti, bet ir pasimokyti, pasisemti patirties, išgirsti sėkmingų žmonių pasakojimų. Iš mažo Skuodo miestelio penkių žmonių grupė skridome į Ameriką, keliavome po jos valstijas, plaukėme kruizu, pamatėme Didįjį kanjoną. Jei ne mano sprendimas padarytas prieš vienuolika metų, nieko nebūtų buvę. Juk tada su penkių asmenų šeima gyvenome dviejų kambarių bute, nuo algos iki algos. Kaip visi. Apie namą, naują mašiną ar keliones po užsienį negalėjau net svajoti. Visiems linkiu svajoti, skaityti pozityvias knygas ir nebijoti rizikuoti. Jūs viską galite. Tereikia mažo impulso“,– sako D.Buivydienė.





Sandra Žemaitytė

Nuotr. iš asm. albumo
 

Menas ir internete – menas

Menas ir internete – menas

Jo kūrybinis procesas reikalauja pastangų, idėjų, meninės kokybės ir daugelio kitų komponentų. Jis vertas apdovanojimų, bilieto, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Tai inovatyvi šio laiko meninė raiška, bet ne gyvo meno pakaitalas ir...


Reklama