NAUJIENOS

Būsimieji Muzikinio teatro rūmai – kuklūs Europos kontekste

Kategorija:

Miestas:
„Tai, kas šiuo metu vyksta Klaipėdoje, yra stebuklas“, – akcentuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas Naglis Stancikas, pasakodamas apie šio teatro rūmų rekonstrukciją.
 
Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje. Ne vieną mėnesį užtruko rangos darbų pirkimai. Galiausiai išaiškintas konkurso nugalėtojas, kuriuo tapo rangovas UAB „Infes“.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose. Iki 2020 m. pradžios atlikta maždaug 37 proc. suplanuotų pastato rekonstrukcijos darbų. Planuojama, kad iki šiol žemiau horizonto vykę darbai vasarą jau bus matomi žemės paviršiuje, ir, jei viskas vyks labai sėkmingai, iki 2021 m. pradžios naujojo pastato karkasas jau stovės. Tuomet prasidės ne mažiau atsakingi ir laikui imlūs jo vidaus įrengimo darbai. Tikimasi, kad žiūrovams Muzikinis teatras vėl duris atvers 2022 m.  pabaigoje.
 
Sudėtingas inžinerinis statinys

„Nesusidūrusiam greičiausiai sunku suprasti, kokio sudėtingumo inžinerinis statinys yra teatras, kuriame pilna įvairių vaizdo ir garso transliavimo sistemų. Juk Muzikinio teatro režisieriams ir jų padėjėjams spektaklio metu būtina perduoti užduotis įvairioms teatro tarnyboms. Tam reikia saugaus ir patikimo ryšio, kuris leistų operatyviai bendrauti, bet žiūrovas neturi to girdėti. Tačiau žiūrovai privalo gerai girdėti tai, ką jiems pateikia kūrėjai – spektaklį arba koncertą. Tam reikia kokybiško gyvo garso, o jei jis ir pastiprinamas specialiomis priemonėmis – turi skambėti kaip natūralus. Kad tai taptų įmanoma, salėje turi būti teisingai suformuotos akustinės dangos ir plokštumos, atspindinčios garsą klausytojams. Kitaip salėje atsiras „akustinių duobių“, kuriose garsas bus blogai girdimas arba nesigirdės visai. Tad svarbu viską apskaičiuoti iš anksto“, – pasakoja N. Stancikas.
Analogiška situacija ir su vaizdo transliavimu: „Ypatingų monitorių mums nereikia, bet turime užtikrinti kokybišką vaizdo perdavimą. Pavyzdžiui, filmuojame dirigentą spektaklio metu ir vaizdą transliuojame chorui, kuris stovi užkulisiuose ir ten batutos mostų negali matyti. Atrodytų, galėtume paimti kamerą, kabelį, monitorių, ir viskas padaryta. Tačiau šitaip vaizdas vėluotų sekundę, ir jei choras pagal tokius transliuojamus batutos mostus dainuotų... Vadinasi, reikia specialios, šviesolaidžių pagalba veikiančios įrangos. Ir tokios reikšmingos smulkmenos mus lydi visur. Galima padaryti pigiai, paprastai ir blogai, tačiau mes už santykinai nedidelę pinigų sumą, skirtą teatro pastato rekonstrukcijai, stengiamės gauti maksimaliai gerą rezultatą“, – dėsto N. Stancikas.
 
 
Išsaugos kolonų salę

Numatyta išsaugoti pokarinio pastato architektūrinę kompoziciją – senojo pastato tūrį kartu su miesto simboliu tapusiu bokštu. Jame šiuo metu keičiamos vidinės erdvės, o šalia iškilsiančio naujojo priestato vietoje kol kas įrenginėjamos požeminės patalpos. Bus išsaugota ir antrojo aukšto kolonų salė. 
Būsimojo teatro didžiojoje salėje tilps iki 700, mažojoje – iki 200 žiūrovų. Jose planuojama įrengti tai, ko verkiant trūko senajam Muzikiniam teatrui: modernią garso ir scenos apšvietimo įrangą, idealiai pritaikytą operos spektakliams. Didžioji scena bus pakankamai erdvi: 13 m pločio ir 12 m gylio. Artistai džiaugsis naujomis repeticijų salėmis ir jaukiais persirengimo kambariais. Orkestro ložė taps kilnojama, salėje bus įrengtos akustinius reikalavimus atitinkančios kėdės. Numatytos vietos, kuriose renginius galės stebėti žmonės su negalia – jose tilps net 14 vežimėlių.
N. Stancikas akcentuoja, kad Muzikinio teatro rekonstrukcija reikalauja specifinių žinių: tenka panaudoti ne tik sukauptą patirtį, bet ir daug skaityti, konsultuotis su įvairių sričių specialistais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Šiuo metu šalyje nėra naujai statomų teatrų,  tačiau vykdomos daugelio teatrų dalinės rekonstrukcijos. Beje, rekonstruoti sunkiau nei statyti, nes reikia išlaikyti kažką seno, kurti naują dalį ir, svarbiausia, visa tai sujungti, suderinti. Veikiančiame teatre atlikti tai per tris vasaros mėnesius sunkiau nei mums. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro situacija šiuo požiūriu palankesnė, tačiau mes senąjį administracinį pastatą taip pat rekonstruojame, tad iššūkių netrūksta“, – vertina N. Stancikas.
 
Bando nuspėti ateitį

Sunkiausia nuspėti, kaip progresuos technologijos, o jos keičiasi labai greitai. Sudėtinga įsivaizduoti, kokios jos bus po dešimtmečio.
„Natūralu, kad 2016 m. parengtas Muzikinio teatro projektas kai kuriose pozicijose peržiūrimas ir keičiamas tam, kad vos atidarius naują pastatą nepaaiškėtų, kad technologijos suspėjo pasenti. Tarkim, kaitrines lemputes jau pakeitė LED apšvietimas, nes po poros metų kaitrinių lempučių gali apskritai nebelikti rinkoje.  
Muzikinio teatro didžioji scena po rekonstrukcijos turės tris judančias platformas: jos dekoracijas ar atlikėjus spektaklio metu galės iškelti į viršų arba nuleisti žemyn. Visos  trys platformos skirtinguose aukščiuose galės išsidėstyti vienu metu. Tai atvers naujas galimybes spektaklių kūrėjams ir daug naujų potyrių spektaklių žiūrovams. Nebus čia stebuklų, bet, tarkim, Žvejų rūmų scena, kurioje dabar dirbame, to neturi. Bus bokštas dekoracijoms pakelti į viršų, kurio neturi Palangos koncertų salė. Prie scenos atsiras „šoninės kišenės“ reikalingoms dekoracijoms laikyti spektaklio metu. Tai bus profesionalus repertuarinis muzikinis teatras, kurio scena atitiks visus jai keliamus reikalavimus“, – tvirtina N. Stancikas.
Scenos dydis ir aukštis savaime nieko neduoda, priešingai – sukuria naujų problemų. „Jei solistas dainuoja uždaroje patalpoje su įprastinėmis lubomis ir sienomis – gėrėsitės nuostabiu garsu. Bet scenoje su bokštu dekoracijoms pakelti  sunkiau apsaugoti garsą nuo išsisklaidymo didžiulėje erdvėje. Visgi stengiamės, kad mūsų naujoji salė turėtų puikią akustiką“, – aiškina N. Stancikas.
 
Specialūs reikalavimai kėdėms

Iki atidarymo dar toli, bet jau dabar svarstoma, kokios bus Muzikinio teatro salės kėdės. „Bus rengiami viešieji pirkimai ir formuojami kėdžių techniniai parametrai. Ko iš kėdžių tikisi teatro žiūrovas? Kad sėdėti būtų patogu, o ilgakojis kaimynas spektaklio metu savais batais nesiektų jūsų kojų. Vadinasi, itin svarbi asmeninė erdvė. Be to, norisi, kad kėdės būtų kokybiškos, pagamintos iš akustiškai tinkamos medžiagos, padedančios perteikti geriausią garso kokybę. Kėdė turi tyliai varstytis, negirgždėti. Ir būti lengvai prižiūrima, ilgaamžė, kad po kelių mėnesių jai neprireiktų remonto. Dar ji turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus ir prie viso to atrodyti estetiškai“, – dėsto N. Stancikas.
Būsimajame Muzikinio teatro pastate sąlygos gerės ne tik lankytojams, bet ir teatro darbuotojams bei kūrėjams. Bus sumontuotos naujos ventiliacijos bei šildymo sistemos, įdiegti šiuolaikiniai energijos taupymo sprendimai. Pastatas bus patikimai apšiltintas, tad jo išlaikymo kaštai gerokai sumažės.
„Atsiras patalpos grimerinei, siuvyklai, dekoracijų gamybos padaliniui. Taip pat atskiros repeticijų salės chorui, baletui ir jungtinių repeticijų salė. Šiuo metu ruošiamas vidaus interjero projektas, numatantis, kokios spalvos ir formos jame dominuos, koks turės būti apšvietimas. Akustiniai reikalavimai čia taipogi turės būti atspindėti“, – tvirtina Muzikinio teatro Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas.
Numatoma vykdomo projekto vertė – 29,7 mln. eurų. Iki šiol visi darbai finansuoti valstybės lėšomis. 2019 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikė paraišką ES fondų finansavimui gauti. Šių metų pradžioje finansavimo sutartis buvo pasirašyta ir nuo šiol projektas bus proporcingai finansuojamas tiek valstybės, tiek ES fondų lėšomis.
Teatro vadovė Laima Vilimienė pasakoja, kad skirtas biudžetas – stebėtinai kuklus tokios apimties darbams: „Teatro atstovai neseniai dalyvavo tarptautiniame susitikime, kuriame viena iš svarstytų temų buvo operos teatrų statyba bei rekonstrukcija. Gavome daug informacijos apie tai, kiek kainuoja ir trunka panašios statybos Europoje. Mūsų 29,7 mln. eurų suma itin kukli, nes kitur be 300 mln. eurų teatrų statybos nė nepradedamos. Norisi, kad visi suprastų, kokio masto yra šis projektas. Pastatyti teatrą – tai ne tuščiavidurę dėžutę ant žemės suręsti. Teatro požeminiai aukštai slepia daugybę specialios scenos įrangos“, – aiškina L. Vilimienė.
 
Ar ilgai pasaulyje trunka teatrų rekonstrukcijos?

Karališkojo nacionalinio teatro Londone rekonstrukcijos projektas pradėtas rengti 2007 m., statybos prasidėjo 2013 m., atnaujintas teatras atvėrė duris žiūrovams 2015 m.
Berlyno teatre Unter den Linden apie rekonstrukcijos projektą pradėta kalbėti 1999 m., statybų iniciatyva kilo 2004 m., rangos darbų konkursas vyko 2007-2008 m., 2010 m. prasidėjo statybos, pastatas atidarytas 2017 m.
Liono operos rekonstrukcijos iniciatyva kilo 1980 m., rekonstrukcijos darbai pradėti 1989 m., baigti – 1993 m.
Den Norske operos ir baleto naujo pastato Osle idėja gimė 1998 m., architektūrinis planas pradėtas rengti 2000 m., statybos pradėtos 2003 m., pastatas atidarytas 2008 m.
 
Kiek kainuoja operos teatrų, filharmonijų rekonstrukcijos bei statybos?

Linco operos teatras Austrijoje (dvi salės – 1270 ir 270 vietų): 205 mln. eurų. 
Karlsrūhės valstybinis teatras Vokietijoje (trys salės – 1000, 350 ir 125 vietų): 300 mln. eurų.
Kopenhagos operos teatras Danijoje (dvi salės – 1700 ir 200 vietų): 383,2 mln. eurų.
Berlyno Unter den Linden teatras Vokietijoje (1350 vietų salė): 438,4 mln. eurų.
Graikijos nacionalinė opera Atėnuose (dvi salės – 1400 ir 400 vietų): 802 mln. eurų.
Elbės filharmonija Hamburge, Vokietijoje (dvi salės – 2100 ir 550 vietų): 884,2 mln. eurų.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (dvi salės – 700 ir 200 vietų): 30 mln. eurų.
 
Žaneta Skersytė
Olesios Kasabovos ir KVMT nuotr.
 
 
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Šventinės edukacinės programos vaikams







Reklama