NAUJIENOS

Bražuolės piliakalnis ir senovės gyvenvietė

Kategorija:

Miestas:
Bražuolės piliakalnis su gyvenviete yra 0,6 km į pietvakarius nuo Bražuolės kaimo, 1, 8 km nuo Trakų, 1, 1 km į šiaurę nuo Akmenos ežero ir 0, 8 km į dešinę nuo Trakai – Vievis kelio, Bražuolės upelio dešiniajame krante, Bražuolės hidrografinio draustinio teritorijoje. Iš šiaurės ir rytų jį supa pelkėtas Bražuolės upelio slėnis, iš kitų pusių 12-16 m gylio ir 6 - 7 m pločio (dugne) dauba, kurios pietiniame ir pietrytiniame šlaituose yra akmenų grindinio liekanų. Rytinėse piliakalnio prieigose esančios pelkė šiauriniame gale yra tvenkinys bei užtvanka. 

Piliakalnis įrengtas vienoje iš ledynmečio pabaigoje susiformavusių natūralių kalvų, esančių vakariniame šlaite vienos iš dviejų Bražuolės upelio vagų. Piliakalnį šiaurės vakariniame pakraštyje nuo likusios teritorijos skiria viena iš Bražuolės upelio vagų. Ši Bražuolės atšaka maitina pelkę, esančią rytinėje piliakalnio pusėje. Įrengiant piliakalnį šį griova buvo dirbtinai pagilinta, o pietinis ir pietrytinis šlaitai statūs, 15–25 metrų aukščio, išgrįsti akmenimis. 

Piliakalnio aikštelė netaisyklingo stačiakampio formos, 210 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi, apie 110 m pločio pietiniame gale ir 95 m pločio šiauriniame gale. Jos pakraščiuose yra apie 440 m ilgio, 2,5 m aukščio ir 10-15 m pločio prie pagrindo pylimo liekanų. Apie 50 m į vakarus nuo aikštelės šiaurės rytinio pakraščio yra 0,4 - 0,8 m aukščio, 4–6 m pločio prie pagrindo ir 40 m ilgio pylimo, dalijusio aikštelę į dvi dalis, fragmentai. Aikštelės vakariniame pakraštyje yra užpelkėjusios kūdros liekanos. Piliakalnio šlaitai apžėlę mišku. 

Piliakalnis tyrinėtas 1950 m., 1955 m. ir 1972 m. Ištirtas 100 m² plotas. Tyrimų metu piliakalnyje rastas (II tūkst. pr. Kr. pab. - XIV a. vidurio) 1,1–3,0 m storio, 4 horizontų kultūrinis sluoksnis. Pirmasis kultūrinio sluoksnio horizontas 0,1- 0,2 m storio su (II tūkst. pr. Kr. pab. –I tūkst. pr. Kr.) keramikos, skaldytų titnago gabaliukų bei aikštelės pakraštyje – medinės sudegusios gynybinės konstrukcijos liekanomis. Antrajam horizontui priklauso aikštelės pakraštyje supiltų dviejų 0,5-0,8 m aukščio, 4,0 m pločio (prie pagrindo) pylimų su sudegusiomis medinėmis konstrukcijomis ir grioviu liekanos. Sluoksnyje rasta (I-IV a. po. Kr.) keramika. Trečiojo horizonto formavimosi laikotarpyje (V- VIII a. po Kr.) abu pylimai buvo paaukštinti iki 2,0 m ir plotis (prie pagrindo) jau siekė 6,0-8,0 m. Ant vidinio pylimo rasta medinė gynybinė siena apkrėsta moliu. Abu pylimai taisyti 10 kartų. Ketvirtojo horizonto formavimosi laikotarpyje ant abiejų pylimų buvo užpiltas 0,8- 1,5 m storio žvyro sluoksnis bei įrengta dviguba medinė 1,5 m storio gynybinė siena, o ties pylimo posūkiu pastatytas bokštas. Kultūriniame sluoksnyje rasta keramika būdinga I tūkst. po Kr. pab.- II tūkst. pr. 

Viduramžiais ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis, kuri nuo XIII a. iki XIV a. buvo vienu iš didžiausių ir stambiausių žemės centrų, kuriame rezidavo žemės kunigaikštis, o vėliau didysis Lietuvos kunigaikštis, nuo 1386 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila. Būtent šioje pilyje 1382-07-06 Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila ir Kryžiuočių ordino atstovai pasirašė sutartį, vadinamą Bražuolės sutartimi. 1953 metais ant piliakalnio yra stovėjusi valstiečio sodyba ir aikštelė buvo ariama. Į pietryčius nuo piliakalnio yra rastos senovės gyvenvietės liekanos.

http://www.trakai-visit.lt/lt/lankytinos-vietos-489

Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė







Reklama