NAUJIENOS

Beata Petkevič: bendrus sprendimus dėl mokymosi spragų likvidavimo turi priimti ir valdininkai, ir politikai

Kategorija:

Miestas:
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Beatos Petkevič atsiliepimas į Genovaitės Krasauskienės straipsnį „Kaip įveiksime neigiamas nuotolinio mokymosi pasekmes?“ (straipsnis paskelbtas: https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kaip-iveiksime-neigiamas-nuotolinio-mokymosi-pasekmes-

Covid-19 pandemija pakeitė tradicinį ugdymą nuotoliniu mokymu. Mokyklų vadovai šiuo nelengvu laikotarpiu buvo priversti greitai ir iš esmės organizuoti visiškai naują ugdymo būdą, reikalaujantį tiek finansinių, tiek intelektualių bei emocinių visos mokyklos bendruomenės išteklių. Neabejoju, kad ir per pirmą, ir per antrą pandemijos bangą visi švietimo sistemos dalyviai dirbo nuoširdžiai ir iš peties.

Tačiau ne pirmą mėnesį vykstantis nuotolinio ugdymo procesas ilgainiui virsta kankyne ne tik vaikams, moksleiviams, tėvams ir mokytojams. Besitęsiantis nuotolinis mokymas parodo daug spragų visuose lygmenyse: mokslo kokybės, skaitmenino ugdymo turinio kokybės užtikrinimo, techninio aprūpinimo kompiuterine įranga ir prieigos prie interneto, ypač nutolusiose vietovėse, specialiųjų poreikių mokinių ugdymo, moksleivių ir mokytojų psichinės bei emocinės būsenos, neminint daug kitų kasdienybėje kylančių problemų, su kuriomis susiduria mokytojai, moksleiviai, jų šeimos.
Dėl ribojimų atlaisvinimo, grįžimo prie įprastesnio gyvenimo ritmo, taip pat ir švietimo srityje, sprendimus priima Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas ir esamą situacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi parengtus planus, kaip, pagerėjus situacijai, saugiai sugrąžinti vaikus ir mokytojus į mokyklas. Švietimo ir mokslo komitetas diskutuoja apie nuotolinio mokymo iššūkius, nuolat vykdo šios tematikos parlamentinę kontrolę. Ir tikriausiai kiekvieno mokinio tėveliams gali kilti klausimas: o kas iš to?

Per tuos beveik jau metus trunkantį nuotolinio ugdymo procesą, atradę daug naujo ir patobulinę skaitmeninio raštingumo kompetencijas, nemažai spėjome ir prarasti  – gyvą bendravimą, įtrauktį į mokslus, vienur motyvaciją, kitur – paprasčiausiai žinias. Esu dviejų mokinių mama ir negaliu nematyti, kad mokymasis tokiomis sąlygomis, diplomatiškai kalbant, nelabai teigiamai atsiliepia mokymosi rezultatams, o paliktas pats sau vaikas nebūtinai įsisavins naujas žinias, nebūtinai viską supras, nebūtinai aktyviai dalyvaus pamokoje.  Kiek iš tėvų yra pajėgūs skirti laiką ne tik darbui, ne tik namų ruošai, bet ir vaikų pamokoms? O juk ta tėvo ar mamos pagalba neretai yra kertinis akmuo vaiko ugdyme šiuo nelengvu laikotarpiu!....

Be abejo, negalime likti kurti nei mokytojų, nei tėvų, nei mokinių nuomonei ir pasiūlymams dėl mokymosi spragų likvidavimo. Ir šiuo atveju visi pateikti pasiūlymai yra geri, nes kiekvienas mokinys turi individualiai vertinamą pažangą, kiekvienam galima skirti papildomai dėmesio pagal turimus mokymosi rezultatus. Palikime tai mokykloms. Tačiau bendrus sprendimus dėl mokymosi spragų likvidavimo, remdamiesi poreikio aktualumu, finansavimo galimybėmis, ekspertų tyrimais, turi priimti ir valdininkai, ir politikai.

Dideli žingsniai, padaryti nuotolinio ugdymo(si) link, turi peraugti į nuotolinio mokymo sistemą, kurią nuolat tobulinant bus galima išnaudoti ateityje. Technologijų amžiuje ir taip pradėjome tą procesą per vėlai, tačiau  nuotolinis ugdymas tegu lieka tik žūtbūtine alternatyva, jeigu norime šviesios, raštingos, išsilavinusios visuomenės.
 
Beata Petkevič
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė
 

Menas ir internete – menas

Menas ir internete – menas

Jo kūrybinis procesas reikalauja pastangų, idėjų, meninės kokybės ir daugelio kitų komponentų. Jis vertas apdovanojimų, bilieto, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Tai inovatyvi šio laiko meninė raiška, bet ne gyvo meno pakaitalas ir...


Reklama