NAUJIENOS

Baltuonių kalakutų ūkyje skambės muzika

Kategorija:

Miestas:

„Ne, kol kas lopšinių kalakutams nedainuojame, bet netrukus ir mūsų fermoje skambės muzika. Pasirodo, gyvūnai kaip ir žmonės mėgsta muziką“, – pradėjus kalbą apie pokyčius ūkyje sako jaunasis ūkininkas Šarūnas Baltuonis.

 „Esu labai ūkiškas“

Paklausus, kas nulėmė, kad ekonomikos mokslus ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigęs jaunas vaikinas nepasinėrė siekti karjeros bankų kabinetuose, nepuolė ieškoti išsilavinimą atitinkančio darbo Skandinavijos ar kitose Europos šalyse, bet sugrįžo į Kretingos rajono Kalniškių kaime esantį tėvų ūkį, vaikinas nusijuokė: „Esu labai ūkiškas, – o paskui rimtai paaiškina. – Labai greitai supratau, kad ne man sėdėti kontoroje, kad ir kokia ji bebūtų. Supratau, kad daugiau metų kabinete neišsėdėsiu. Esu veiklos žmogus. Todėl ir grįžau į tėvų ūkį. Jau dveji metai dirbu ūkyje ir nesigailiu grįžęs.“

Tėvų ūkyje vaikinui veiklos tikrai netrūksta – jis rūpinasi komercija, padeda tėvams kituose ūkio darbuose. Šiuolaikiniams ūkininkui ekonominis išsilavinimas padeda išsilaikyti vis agresyvėjančioje rinkoje.

Per didelė kontrolė sunkina konkurenciją

„Lietuvoje labai nepalanki verslo aplinka. Pirmiausia – per didelis kontroliuojančių institucijų aparatas. Aš nesakau, kad kontrolė visiškai nereikalinga. Ypač tose srityse, kurios su maisto gamyba susijusios, nes su maistu gali būti daug kas išdarinėjama. Neretai mes net nenutuokiame, ką valgome. Tik dabar tų institucijų tikrai per daug.  Reikia prirašyti šūsnis popierių.Tam reikalingi papildomi žmonės. O ar nuo tos šūsnies geriau?.. Kitas sunkumas – specialistų trūkumas. Reikia traktorininko, o šių specialistų niekas neruošia. Verslo plėtrą apsunkina ir krentančios kainos. Į Lietuvą su paukštienos produkcija labai stipriai eina lenkai. Jų paukštininkystės pramonė 11 kartų didesnė negu Lietuvos. Jie turi kur kas palankesnes verslo sąlygas, o tai jiems leidžia pigiau realizuoti savo produkciją. Be to, mūsų konkurentai – ne tik kalakutų, bet ir vištų augintojai. Neretam vartotojui ne taip svarbu, kalakutieną ar vištieną jis renkasi. Vis tiek paukštiena. Žinoma, turime ir lojalių pirkėjų, kurie renkasi tik mūsų produkciją, bet žmogus juk mėgsta įvairovę“, – mintimis dalijasi jaunasis ūkininkas.

Nuo lauko – iki stalo

Pasak Š.Baltuonio, jų šeimos ūkiui išsilaikyti rinkoje padeda ilgametis įdirbis ir ūkio plati veikla.

Vlado ir Vilijos Baltuonių kalakutų ūkis įsikūrė 1995 metais. Atvirai pasakius daug kas tada su švelnia pašaipėle žiūrėjo į šių jaunų žmonių užmojį Lietuvoje pradėti auginti didžiuosius baltuosius kalakutus. Galvijai, kiaulės, pagaliau vištos, tada daug kam atrodė žymiai patikimiau negu kalakutai. Ir dar ne mūsiški. Baltieji didieji kalakutai „Big 6“ atrodė Amerikos ar Anglijos paukštis. O Lietuvoje?.. Apie paukščio lepumą vos ne mitai ėmė sklisti. Girdi, nusipirkau kalakutus iš Baltuonių, o jie – krito. Pasak Š. Baltuonio, išties šis paukštis mėgsta švarą ir tvarką, tad įkurdinti paskleidus mėšlą šalia karvių ir kiaulių jie neišgyvena, kaip neišgyvena ir uždaryti narve. Jiems reikalinga kiek įmanoma didesnė laisvė, grynas oras, todėl vasaromis jie išleidžiami į lauką. Žinoma, mažiems kalakučiukams reikalinga ypatingesnė priežiūra. Ir šiluma, ir režimas, ir maisto išdėstymas.

„Per metus apie 30-40 tūkst. kalakutų užauginame.Žinoma, lyginant su kitais paukštienos gamintojais, mes esame mažyliai, užtat norėdami išsilaikyti rinkoje, negalime apsiriboti specializuoto kalakutų auginimo ūkio plėtra. Vystome mišrų ūkį, – pasakoja pašnekovas.– Anksčiau tėvas juos atsigabendavo iš JAV, Anglijos, dabar kalakutų veislynai savo centrus atidarė įvairesnėse vietose. Mums artimiausias centras yra Lenkijoje. Iš ten ir perkame vienadienius kalakučiukus. Patys kalakučiukų neperiname, nes ta veikla – ištisas mokslas. Vienadienius kalakučiukus atrūšiuoja korėjiečiai, nes europiečiai neturi tokio jautrumo. Korėjietis per sekundės dalį įvertina patinėlis ar patelė, nes vieni augintojai perka tik pateles, kiti – tik patinėlius. Mes auginame ir pateles, ir patinus. Skiriasi jų augimas. Patelės labiau tinka Kalėdoms, kai kepamas visas kalakutas. Ji mažesnė. Ir jos forma gražesnė. Ir mėsa minkštesnė. Patinėliai užauga žymiai didesni. Patelė užauga iki 15 kg, o patinėliai – iki 25 kg.“

Didžiąją dalį kalakutams reikalingų pašarų Baltuoniai užsiaugina savo ūkyje, užimančiame per 200 ha. Tai apsaugo nuo žaliavų kainų šokinėjimo. Kadangi grūdai neturi visų kalakutų augimui reikalingų medžiagų, papildomus pašarus perka iš savo senų partnerių – UAB „Kretingos grūdai“. Ir netoli, vos už keliasdešimt kilometrų, ir pašarų kokybė tenkina.

Dar vienas ūkio privalumas konkurencijoje – 2003 metais pastatyta kalakutų skerdykla su išpjaustymo cechu. 2004 metais skerdyklai suteiktas Maisto ir veterinarijos patvirtinimo numeris, leidžiantis eksportuoti kalakutieną į Europos Sąjungos šalis.

Pagrindinė realizavimo vieta – turgūs

„Bandėme kalakutiena prekiauti Anglijoje. Net į Maltą bandomąją partiją vežėme, bet tam reikalingi didesni kiekiai, todėl kol kas apsiribojame Lietuva ir Latvija“,– sako jaunasis ūkininkas.

Kaip ir visiems smulkiems maisto produktų gamintojams, pagrindinė produkcijos realizavimo vieta yra turgūs. Prekybos centrams jie neįdomūs, o ir keliami prekybininkų reikalavimai smulkiesiems yra pragaištingi.

Baltuonių šeimos ūkių kalakutiena prekiauja ekologiškų prekių parduotuvių tinklas „Biosala“ Vilniuje ir Kaune. Dar Vilniuje šių ūkininkų išaugintos kalakutienos galima įsigyti parduotuvėse, „Gyvi namai“, „Gegio stalui“. „Tarp mūsų klientų yra nemažai įmonių, kurios prieš Kalėdas kalakutus perka savo darbuotojams“, – sakoŠarūnas Baltuonis.

Patirties neslepia

Vartotojų pasitikėjimas neišaugo plyname lauke. Daug ko reikėjo išmokti. Pradedant kalakučiukų auginimu ir baigiant kalakutienos paruošimu. Tad beveik prieš dvidešimt metų lietuvaičiams kalakutiena buvo primirštas dalykas, tad ne vienas pareikšdavo, kad geriau vištiena, nes jos paruošimas paprastesnis, mėsa minkštesnė, kad kalakutiena per sausa, per kieta. Iš pradžių ir patiems Baltuoniams kalakutiena atrodė kiek kietoka ir sausoka, kol perprato šios mėsos paruošimo paslaptis. O jos paprastesnės už paprastas. Kalakutienos kepsniukas iškepa per kelias minutes, nes pakanka, kad mėsa pabąla ir nešk į stalą gardų patiekalą. Eksperimentuodami surasdavo vis naujus ir naujus patiekalų iš kalakutienos receptus. Kai kurie pateikti ir ūkio interneto svetainėje. Vladas Baltuonis pasidžiaugia, kad sūnus Šarūnas pasistengė sukurti patrauklią interneto svetainę. Joje įdėtas ir pačių sukurtas filmukas apie kalakutų auginimą. „Kurdami šį filmuką kiek nerimavome, juk kuriame filmą apie gyvūnus, bet sulaukėme gerų atsiliepimų, – pastebi Šarūnas ir priduria. – Gal ir ne tiek daug pirkėjų svetainė padeda pritraukti, bet įtakos turi“.

Svetainėje pasakojama ne tik apie Vlado ir Vilijos Baltuonių ūkį, bet ir pateikta nemažai naudingų patarimų sumaniusiems auginti kalakutus. 2003 metais Baltuoniai parašė knygą „Kalakutų auginimas“, kurią nemokamai gali atsisiųsti kiekvienas jų svetainės www.kalakutai.lt lankytojas.

 

Genovaitė Paulikaitė

Valstiečių laikraštis


20-a leciono (pamoka)

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Varškės spurgos – ,,ežiukai“

Kepenėlės su obuoliais ir paprika

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Vaikų vasara muziejuje








Reklama