Baltijos jūros regiono valstybės vienija jėgas grundalams įveikti

Birželio 28 d. Berlyne įvyko BALTFISH regioninio forumo aukšto lygio grupės susitikimas, kuriame dalyvavo visos Europos Sąjungos (ES) Baltijos jūros regiono valstybės narės (Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija). Susitikimo metu Baltijos šalys apsikeitė pirminėmis nuomonėmis dėl Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) pateiktų rekomendacijų dėl Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybių 2018 metams, buvo pristatytas Suomijos parengtas daugiamečio lašišų išteklių valdymo plano projektas, valstybių veikla Natura 2000 teritorijose, iškrovimų prievolės įgyvendinimas ir kiti klausimai, susiję su Baltijos jūros regiono išteklių planavimu ir valdymu.

Lietuvos prašymu į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl invazinės žuvies rūšies – grundalų – paplitimo bei populiacijos didėjimo Baltijos jūroje. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento direktorė Agnė Razmislavičiūtė – Palionienė pristatė šį Lietuvos priekrantės žvejams itin opų klausimą ir pakvietė kitas valstybes kartu spręsti problemą.

Pažymėtina, kad grundalai Lietuvos vandenyse pirmą kartą sugauti 2002 m. ir sugavimai nuolat didėja.  2011–2015 m. jų laimikiai svyravo nuo 1,5 iki 11 tonų  – vidutiniškai 4,6 tonų,  arba 1,1 % visų verslinių laimikių, tačiau jau 2016 m. jų sugavimai viršijo 220 tonų ir sudarė trečdalį nuo visų priekrantės žvejų sugavimų. Grundalai laikomi itin agresyvia invazine rūšimi, kurios poveikis ekosistemai gali būti labai ryškus. Tikėtina, kad labai sparčiai plintantys grundalai gali sudaryti konkurenciją vietinėms žuvų rūšims dėl pašarinės bazės bei nerštaviečių. Grundulų mityba labai plati, ši rūšis minta vėžiagyviais, moliuskais ir net kitų žuvų ikrais, ir dėl šių priežasčių (maisto stygiaus) išstumia vietines Baltijos jūros žuvų rūšis bei turi nemažą įtaką kitų žuvų populiacijų gausumui Baltijos jūroje. Didėjant grundalų laimikiams, Baltijos jūros priekrantėje žvejojantys žvejai susiduria su sunkumais, kad kitų, tradiciškai Baltijos jūros priekrantėje žvejojamų žuvų rūšių laimikiai mažėja, galimai dėl grundalų daromo poveikio ekosistemai.

Verta paminėti, kad grundalų realizacijos kainos yra labai mažos ir nepadengia žvejybos kaštų. Lietuvoje nėra susiformavusių grundalų vartojimo ir perdirbimo tradicijų, todėl žvejai verslininkai skundžiasi rinkų šioms žuvims stoka. Žuvų perdirbimo įmonės nenori imtis perdirbti grundalų ir šiuo metu negali supirkti didesnio jų kiekio.

Šis klausimas aktualus ir Latvijos, Lenkija, Suomijos, Danijos žvejams, tad BALTFISH susitikime šios valstybės pritarė Lietuvos iškeltai problemai. Buvo kalbama ir apie prašomas kompensacijas žvejams, kad grundalų žvejyba būtų rentabili ir skatintų išgaudyti šią invazinę rūšį, tačiau visoms valstybėms pasidalinus patirtimi buvo prieita išvados, kad šis sprendimo būdas neįmanomas dėl paramos suteikimo reglamentavimo ir jis nepadėtų suvaldyti grundalų plitimo.

Klausimas nelengvas, liečiantis tiek aplinkosaugą, tiek žvejybos verslą. Susitikime buvo siūloma kalbėti apie verslą ir kaip jam prisitaikyti prie pakitusių verslo sąlygų, kadangi pasisakiusios valstybės konstatavo, kad verslas privalo adaptuotis, naudotis parama perdirbimo, rinkodaros projektams. Taip pat buvo pasiūlyta sustiprinti ryšius su Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM ) ir pamėginti šį klausimą apsvarstyti jungtiniame HELCOM ir BALTFSH susitikime, kur būtų apžvelgti tiek verslo, tiek aplinkos aspektai bei galimi sprendimai.

Susitikimo metu nutarta, kad Lietuvos atstovų iškeltas klausimas ir toliau bus svarstomas BALTFISH regioniniu lygmeniu. Danija, kuri liepos 1 d. perėmė BALTFISH pirmininkavimą iš Vokietijos, numatys šio klausimo svarstymą 2017 – 2018 metų darbotvarkėje.   

www.zum.lt