Baltijos jūra yra viena judriausių pasaulio jūrų: dėl to didėja povandeninis triukšmas

Baltijos jūra yra viena judriausių pasaulio jūrų su intensyviai išvystyta ūkine veikla. Vienu metu joje plaukioja daugiau nei 2000 laivų ir prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius padvigubės.

Dėl intensyvėjančios laivybos ir ūkinės veiklos skleidžiamų nepageidaujamų ir žalingų išorinių garsų, prisidedančių prie bendro triukšmo lygio, vis aktualesnis tampa povandeninio triukšmo poveikis jūros aplinkai.

„Povandeninis triukšmas pasireiškia fiziniu poveikiu, pavyzdžiui, organizmų kūno audinių pažeidimais, mirtimis, klausos pažeidimais, komunikacijos tarp gyvūnų trikdymu ir kitų biologiškai svarbių garsų maskavimu, elgsenos trikdymu – mitybos, reprodukcijos sutrikimais, išstūmimais iš svarbių teritorijų, – pasakoja Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė. – Tai ypač aktualu nykstančiam vieninteliam Baltijos vandenyse gyvenančiam banginiui – jūros kiaulei, ruoniams ir komerciškai vertingoms žuvų rūšims."

Po vandeniu nuolat yra natūralių garsų, kuriuos sukelia vėjas, bangos, ledas, audros, gyvūnai. Tuo tarpu, povandeninis triukšmas priklausomai nuo jo trukmės ir intensyvumo skirstomas į dvi kategorijas: nuolatinį ir impulsinį.
Vienas pagrindinių nuolatinio triukšmo šaltinių yra laivyba, todėl didžiausia triukšmo emisija yra pagrindiniuose laivybos keliuose. Bendras laivų keliamas triukšmo lygis Baltijos jūroje auga. HELCOM duomenimis, konteinervežiai, tanklaiviai ir sausakrūviai laivai sudaro 83 % viso laivų keliamo triukšmo.

Triukšmą iš laivų sukelia sraigtai, variklių darbas, korpuso trintis į vandens paviršių, skleidžiamo triukšmo emisijai įtakos turi ir laivo plaukimo greitis.

Klaipėdos sąsiauris Lietuvos jūriniame rajone yra gana aktyvi triukšminga zona, kurioje per metus praplaukia apie 7000 laivų. Laivybos keliamas triukšmas gali būti girdimas toli nuo šaltinio, kartais už tūkstančių kilometrų. 

Impulsinis triukšmas – trumpalaikis garsas ar garsų serija, kurioje yra daug aukšto dažnio garso bangų. Pastarieji yra sukeliami polių kalimo į dugną, seisminių dugno tyrimų, sprogdinimo ir išminavimo, vėjo jėgainių statybos darbų metu, taip pat naudojant žemo dažnio sonarus.

Uoste vykdoma veikla taip pat gali sukelti impulsinį triukšmą dėl vykdomo konteinerių pakrovimo, inžinerinių ir kitų darbų uoste bei laivuose.

Baltijos regiono šalys, įskaitant Lietuvą, teikia duomenis apie impulsinį povandeninį triukšmą generuojančius įvykius ICES povandeninio triukšmo duomenų portalui.

Šio duomenų registro paskirtis – suteikti kiekybinę informaciją apie aktualius impulsinio triukšmo šaltinius jūroje, padėti valstybėms narėms įsivertinti plotus, kur padidintas triukšmo lygis, sukeliantis biologinį trikdymą, ir nustatyti povandeninio triukšmo lygio slenkstines vertes, kurios neturėtų būti peržengtos, ir leistų sumažinti triukšmo poveikį rūšims.

2011–2016 m. laikotarpiu užregistruota 1700 impulsyvių garso įvykių, daugiausia dėl sprogimų.
Lietuvos jūros rajone pagrindiniai registruojami impulsinio triukšmo šaltiniai – kariškių vykdomi sprogdinimai ir polių montavimo darbai uosto akvatorijoje – kalimas, konstrukcijų įrengimas.

2013‒2019 m. laikotarpiu Lietuvos jūros rajone užregistruota 40 impulsinį triukšmą generuojančių  įvykių. Išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) ir teritorinėje jūroje vykusių sprogdinimų ir išminavimo darbų metu triukšmo lygis buvo vertinamas nuo didelio (22‒210 kg TNT krūvio sprogmens masės) iki labai didelio (>210 kg TNT krūvio sprogmens masės).

Didelis triukšmo lygis teritorinėje jūroje ir IEZ nurodytu laikotarpiu buvo sukeltas 12 kartų, labai didelis ‒ 15 kartų. Tuo tarpu polių kalimo metu (7 įvykiai) triukšmo lygis Klaipėdos sąsiauryje buvo žemas (290 kJ‒2,80 MJ kūjo jėgos) arba duomenų pateikta nebuvo (6 įvykiai).

Europos Sąjungos Jūrų strategijos pagrindų direktyvos ir Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos apibrėžia povandeninį triukšmą kaip neigiamą fizinį trikdymą ir poveikį jūros aplinkai.

Todėl šia direktyva yra siekiama įvertinti esamą triukšmo lygį po vandeniu, jo poveikį ir įgyvendinti priemones, siekiant povandeninio triukšmo lygio, kuris nedarytų neigiamo poveikio jūros aplinkai ir gyvūnų populiacijoms.
Pagal direktyvą povandeninis triukšmas yra vienas iš 11 kokybinių deskriptorių, pagal kuriuos siekiama geros jūros aplinkos būklės.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais įgyvendina projektą „Antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo lygių nustatymas", kuris yra „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas" projekto dalis,  finansuojama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas" priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas".

Aplinkos apsaugos agentūros inf.
pixabay nuotr.