Baltarusiai tiesia bendradarbiavimo tiltus į Kauno rajoną

Penki bendri projektai, padėsiantys plėtoti turizmą ir gaivinti kultūros paveldą – tokiu startu prasidėjo Kauno rajono, Gardino miesto ir Gardino rajono savivaldybių bendradarbiavimas.

Bendras turtas – LDK pilys
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Gardino miesto savivaldybės vykdomojo komiteto pirmininkas Mečislavas Gojus lapkričio 17 dieną Raudondvario dvare pasirašė ketinimų protokolą. Panašus dokumentas šių metų spalį pasirašytas ir su Gardino rajonu. Šalys įsipareigojo skatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius, megzti bendradarbiavimą socialinėje ir švietimo srityse.
Baltiškai skambančias pavardes turintys M. Gojus ir jo pavaduotojas Sergejus Koleda pristatė keletą turizmo projektų, kuriuos baltarusiams pavyko įgyvendinti bendradarbiaujant su kaimynais lenkais. „Dabar atėjo lietuvių eilė. Juk mus jungia ne tik Neris ir Nemunas, bet ir kelis šimtmečius trukusi bendra istorija“, – kalbėjo Gardino miesto vadovai.
Palei Nemuną išsibarstę daug buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilių, vien Baltarusijos teritorijoje jų yra dvylika, todėl ir lietuviai, ir baltarusiai norėtų atgaivinti šį paveldą.

Pasinaudos ES parama
Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė pasakojo, kad vienas pirmųjų darbų bus dalyvavimas programos tarp sienų „Lietuva–Latvija–Baltarusija 2014-2020“ projektuose. „Bendri projektai su baltarusiais mums padėtų pritraukti daugiau lėšų į paveldo objektus, taip pat galėtume įgyventi kai kurias užimtumo, verslumo skatinimo, socialines programas“, – teigė A. Pupalė.
Baltarusiai dalijosi patirtimi tiesiant dviračių takus, vystant kaimo turizmą, pasakojo apie pastangas gaivinti Nemuną ir Juodąją Ančią jungianti Augustavo kanalą. Šį laivybos technikos paveldo objektą siūloma įtraukti į UNESCO sąrašą.
„Galėtume sukurti visų panemunių pilių maketus ir juos eksponuoti Gardine bei Raudondvaryje. Organizuotume bendras šventes, ekskursijas, plenerus, plėtotume turistinius maršrutus istorinėmis vietomis“, – dėstė ateities planus S. Koleda.
V. Makūną ypač sudomino baltarusių parengtas dviratininkų tilto per Nemuną projektas. Meras mano, kad panašus tiltas galėtų būti pigesnė alternatyva planuojamam lyno keltuvui per Nemuną ties Zapyškiu ir Kulautuva.

Pakvietė į kultūros festivalį
Kartu su Gardino rajono savivaldybe Kauno rajonas planuoja vykdyti projektą, padėsiantį gaivinti Raudondvario dvarą ir Sviatsko vietovėje esančius LDK didikų Valavičių rūmus.
Itin daug LDK paveldo yra pačiame Gardine: čia dunkso senosios Vytauto pilies griuvėsiai, XVIII amžiuje statyta naujoji pilis, carinės Rusijos laikų fortai, Jėzuitų katedra, daug įspūdingų bažnyčių.
1673 m. Lenkijos ir Lietuvos seimo priimtu įstatymu nustačius, kad kas trečias Abiejų Tautų Respublikos seimas turi rinktis Gardine, netrukus Gardinas tapo antrąja Abiejų Tautų Respublikos sostine (greta Varšuvos), o XVIII a. antroje pusėje – ir svarbiausiu LDK ūkio bei kultūros centru.
Dabar Gardinas yra vienas labiausiai besivystančių Baltarusijos miestų, jame gyvena 365 tūkst. gyventojų, veikia laisvoji ekonominė zona, šiemet atidarytas technologijų parkas. Apskrityje veikia daug lietuviško kapitalo įmonių.
Kitąmet Gardine vyks XII įvairių tautų kultūrų festivalis, į kurį M. Gojus pakvietė ir Kauno rajono delegaciją.