NAUJIENOS

Atvykite į Katinų muziejų: Šiauliai – ne tik dviračių, bet ir kačių miestas

Kategorija:

Miestas:
Kažkelintą kartą apsilankiau mieliausioje širdžiai  vietoje – Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre įsikūrusiame Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje ir ,,Gyvūnijos sode“. Nors savivaldybės lėšomis čia daug kas atnaujinta ir kelia lankytojams nuostabą, ieškojau to, kas man ir mano mokiniams kadaise paliko neišdildomą įspūdį, kas privertė vėl ir vėl sugrįžti.
 
Pirmiausia apsistojau ties lenta, saugančia muziejaus istoriją ir jo įkūrėjos Vandos Kavaliauskienės atminimą. Tarsi iš naujo išgirdau šios nepaprastos moters pasakojimą apie tai, kaip, gavusi dovanų parvežtą iš Zakopanės juodą medinį kačiuką, pradėjo rinkti katinų kolekciją, su kokia meile ir užsidegimu ji kaupė eksponatus, kaip įkūrė muziejų. Juk Vanda nuo pat vaikystės mylėjo kates ir kitus gyvūnus – meilę gamtai įskiepijo tėvai. Prisimenu, kaip mus pasitikdavo muziejaus direktoriumi tituluojamas gražuolis katinas Mikis, kaip pereidavo per visų vaikų kojas, kai šie susėsdavo ratu ir klausydavosi pasakojimų. Graži buvo ir jo žmona Filomena, išgyvenusi net 20 metų. Apsilankyti šiame nuostabiame katinų kampelyje buvo mano mokinių didžiausia svajonė.
 
Deja, karališkosios katinų poros jau nebėra. Muziejininkė Asta Sipavičienė mane supažindino su šešiais švelniakailiais murkiančiais gražuoliais, kurie glaustydamiesi priėmė mane į savo būrį. Užšokęs ant palangės direktorius Perlas suskubo užimti savo pareigas. Įsivaizduoju, kiek džiaugsmo šie gyvieji muziejaus eksponatai teikia mažiesiems lankytojams ,,Miau“ kambaryje, kur jie gali visi kartu pažaisti, paskaityti knygutes apie kates.
 
Trijose muziejaus salėse – katinai, katinai, katinai... Atrodo, kad jie žvelgia į tave ir nori papasakoti apie savo šalį, iš kurios atkeliavę, pasekti pasaką, kurioje aprašyti. Jie susirinko turbūt iš viso pasaulio, kad stebintų lankytojus savo grožiu, pavergtų mistinėmis galiomis. Muziejininkė plačiau papasakojo apie japonų kates – laimės ir sėkmės simbolius. Kaip ir vaikai, nepraėjau pro šalį nepaglosčiusi iš akmens iškalto skulptoriaus Kazio Bimbos katino, kuris turi stebuklingų galių – pildo norus. Paprašiau, kad visi katinai ir kiti gyvūnai turėtų gerus šeimininkus, nejaustų alkio, nebūtų skriaudžiami, išmetami iš namų. Čia, katinų karalystėje, viskas katiniška: šviestuvai, kėdės, indai, rūbai, ornamentai, vitražai, laikrodžiai. Sienas puošia žymių lietuvių ir pasaulio dailininkų paveikslai, nuotraukos, mokinių piešiniai, ekslibrisai. Jei nežinai, kaip įvairiomis kalbomis vadinami katinas, gali atsakymą rasti žemėlapyje ,,Katinas pasaulyje“. Įeinančius lankytojus žavi ant sienų nutapyti  nacionaliniais rūbais pasipuošę katinai, o lietuviški rainiai pasitinka su duona ir druska. Neįsivaizduoju jokios kitos vietos, kur būtų tiek meilės ir pagarbos šiems nuostabiausiems ir paslaptingiausiems pasaulyje gyvūnėliams! Mažieji muziejaus lankytojai rašo eilėraščius apie kates, jas piešia, sužino apie šių gyvūnų charakterį, mokosi  su jais bendrauti – rengiamos mokiniams skirtos edukacijos ,,Pažinkime katę“, ,,Sukurk sau katiną“. Šeimos kviečiamos į kūrybines dirbtuves ,,Kaukės gamyba“, ,,Kiaušinių marginimas“. Taip pat pristatomos lėlyčių, varlių, boružėlių, pelyčių kolekcijos. Žodžiu, jei ką turi sukaupęs, neslėpk spintoje, parodyk visiems. Aš taip pat žadu pristatyti savo kačių kolekciją.
 
Atsisveikinusi su savo mylimiausiaisiais, užeinu į ,,Gyvūnijos sodą“. Čia iš karto mane pasveikina kalbanti papūga: ,,Laba diena, Galina!“ Į kitą lankytoją kreipiasi kitokiu vardu – Karina. Biologijos skyriaus vadovė Inga Ivanauskaitė papasakojo, kaip čia susirinko toks didžiulis būrys egzotinių, dekoratyvinių gyvūnų.
 
Pasirodo, kiekvienas gyvasis eksponatas turi savo istoriją. Vieni žmonės yra alergiški paukščiams ar kitiems gyvūnams, kitų gyvūnų šeimininkai išvyksta į užsienį, ne visi gali įsigyti didelį terariumą (pitonas juk trijų metrų ilgio), gimus kūdikiui, pavojų kelia stambios reptilijos. Čia visiems suteikiamas prieglobstis. Gamtos mylėtojai apgyvendino ir dvi sužeistas pelėdas. Rastiems benamiams kačiukams ieškomi šeimininkai. Ir ko tik negali gera žmogaus širdis! O gerumą reikia ugdyti nuo pat ankstyvos vaikystės. Vis daugiau tėvų ima suprasti, jog vaikui gyvūnėlis – ne užgaida, o būtinybė. Todėl ir lankytojų kasmet vis daugėja. Kaip miela stebėti papūgų, roplių, graužikų, vabzdžių gyvenimą. Juk kiekvienas gyvūnėlis savitas, jam reikia vis kitokios priežiūros. Smagu žiūrėti į besirangantį didžiulį smauglį, pitoną, iš arti stebėti žiurkėnų, pelyčių, tarakonų gyvenimą. Visi jie tampa mieli, nebauginantys. Edukacinės programos vaikams ir suaugusiems padeda geriau susipažinti su egzotinių gyvūnų gyvenimu laisvėje. Gyvūnams išlaikyti reikalingos lėšos. Jos gaunamos parduodant bilietus, per projektinę veiklą, eksponuojant gyvūnus prekybos ir laisvalaikio centruose tiek Šiauliuose, tiek ir kituose didžiuosiuose miestuose.
 
Projektai ,,Mano mokytojas gyvūnas“, ,,Po vienu stogu“ skirti tam, kad tarp vaiko ir gyvūno užsimegztų ryšys, ugdantis gerąsias vaiko savybes: jautrumą, pareigingumą, kūrybiškumą, meilę gamtai. Apie 400 vaikų dalyvauja įvairiuose gamtos mylėtojų būreliuose – globoja gyvūnus, vyksta į ekskursijas. Birželio mėnesį organizuojamos dieninės vaikų stovyklos ,,Jaunasis gamtininkas“. Jauniesiems gamtininkams ir aš atnešiau dovanėlę – mažutį džiungarų veislės žiurkėniuką. Net nustebau, kad mažylis taip laukiamas: paruoštas narvelis su idealiomis gyvenimo sąlygomis (baldeliai, maistelis). Žinau – Rikutis pateko į geras rankas, kurios globos ne tik gyvūną, bet ir kiekvieną, kam globos reikia, nenuskriaus silpnesnio, nepaliks nelaimėje.
 
Šiaulių miesto jaunųjų gamtininkų centras ir jam priklausantis Katinų muziejus susilaukė didžiulio populiarumo. Džiugu, kad vis platėja gamtos mylėtojų ratas. Pasak Ingos Ivanauskaitės, praeitais metais muziejus sulaukė 12 tūkstančių lankytojų. Savaitgaliais dažniausiai lankosi šeimos, atvyksta moksleiviai, darželinukai iš visos Lietuvos. Vasara – turistų metas. Ypač domisi muziejumi latviai. Katinų muziejų, ,,Gyvūnijos sodą“ lanko įžymūs šalies gamtininkai, mokslininkai, menininkai. Čia rengiami gimtadieniai ir kitos šventės.
 
Atvykite į Šiaulius – katinų mylėtojų miestą, aplankykite unikalų muziejų, kuris paliks jumyse daug gerų emocijų ir neblėstančių prisiminimų. Čia jūsų laukia muziejaus direktorius Perlas su svita, daug daug mielų katinėlių, egzotinių gyvūnų, čia susitiksite su žmonėmis, kurie savo gyvenimą paskyrė mūsų mažiesiems broliams. O paklysti tai tikrai nepaklysite – čia viskas taip katiniška: kiemas, ir tas pilnas meniškai padarytų katinų. Tik nepamirškite vieno: kas čia kartą apsilanko, suserga meile katėms ir egzotiškiems gyvūnams ir nepamiršta kelio atgal.
 
Vilija Kojelytė
 
Muziejaus kontaktai:
 
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras
 Žuvininkų g. 18, Šiauliai
+370 683 69844
katinumuziejus@gamtininkucentras.lt
 www.gamtininkucentras.lt
 
 
 

Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis








Reklama