NAUJIENOS

Atviras laiškas kandidatui į prezidentus Nagliui Puteikiui


Miestas:

Mielas kandidate, kreipiuosi į jus kaip visai nesisteminis rinkėjas, kuriam ne taip jau ir svarbi jūsų nuomonė kokiais nors sėkmingos ekonomikos kūrimo ar besišypsančių vaikų gynimo klausimais. Kadangi laiškas yra atviras ir nieko neįpareigojantis (žinome, koks užsiėmęs žmogus esate), galite į jį ir neatsakyti, nors atsakymas man būtų labai vertinga žinia iš jūsų priešrinkiminės padangės.

 

Ketinu pasitarti su jumis dėl  lietuvių kalbos.

Išties – kas per dalykas šiandien yra lietuvių kalba? Pats sau atsakau, kad galiu dvejopai ją apibrėžti.

Viena vertus, lietuvių kalba yra tas žodžių ir jų vartojimo taisyklių rinkinys, kurį reglamentuoja tam tyčia sudaryta komisija, akademinė bendruomenė, žinanti, kas kalboje yra taisyklinga ar netaisyklinga, kas saugotina, kas atmestina, žinanti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ji atsirado ir kokiai respektabilių kalbų grupei priklauso.

Kita vertus, lietuvių kalba yra komunikavimo priemonė, kuria naudojasi žmonės, laikantys save lietuviais ar manantys, kad bendrauja su lietuviais. Toje priemonėje yra viskas, ko reikia komunikacijai, bet jai nelabai svarbu laikytis akademinių taisyklių, visiškai nesvarbu, ar tas komunikavimas nenutraukia ryšių su kokiais nors sanskritais ir jablonskiais.

Akademinė bendruomenė tvarkingai sprendžia WXQ klausimą, rūpinasi indoeuropietiškų šaknų tręšimu, saugo kalbą nuo germaniškų ir slaviškų kenkėjų bei amerikietiškų kompiuterinių barbarų. Komunikatorių kalba neturi nei Q nei X problemos, o WC nuorodoje mato veikiau išeitį nei komplikaciją.

Pažįstamas vaikinas, atvykęs iš tolimos šalies ir įsidarbinęs Lietuvoje, po kurio laiko paklausė, ką reiškia lietuvio darbdavio dažnai kartojami žodžiai „davai“ ir „karoče“, kurių jis neradęs net mąsliausiame akademiniame žodyne, ir kodėl maikutė yra blogas žodis, nors visi lietuviai nešioja maikutes ir jas taip vadina. Bandžiau paaiškinti, kad tai neatitinka akademinės kalbos standartų, bet sutrikau išgirdęs kitą klausimą: kodėl XIX amžiaus kaimiečio slengas XXI amžiuje yra akademinė kalba?

Neklausiu jūsų, kuriai lietuviakalbių grupei save priskiriate. Jaučiu kad išsisuksite ir paaiškinsite, kad niekas netrukdo net lituanistui nešioti maikutę, jei ant jos užrašyta „čia ne maikutė“.

 

Turiu kur kas rimtesnį klausimą – apie mūsų visuomenę ir jos politinę kultūrą.

Vieni politikai žiūri į lietuvius kaip į minią, kurią reikia išauklėti. Tai vadinamoji politinės kultūros edukacija, kurios tikslas – pasiekti, kad pagaliau jie imtų balsuoti protingai. Prieš tris dešimtis metų sąjūdininkai tikėjo, kad išaugs nauja karta, kuri balsuos racionaliai, kad tapsime laiminga tauta, laisva  nuo politinių barbarizmų, politinių WXQ ir t.t.

Kiti politikai sako, kad demokratija yra liaudies valdžia pačia tikriausia to žodžio prasme. Liaudis (kaip ir ta komunikacinė kalba) yra pilna barbarų, nemokšų, intrigantų ir skeptikų, pilna tikrų ir netikrų patriotų ir dar visokių kitokių priemaišų. Klausantys tokios liaudies ir bandantys ją suprasti mūsuose dažniausiai vadinami populistais arba, kiek švelniau, nesistemininkais.

Sistemininkai populistus laiko arba nesubrendusiais, arba išprotėjusiais, populistai anuos vadina arogantiškais melagiais, nesugebančiais net melo pavadinti melu (vadina veikiau politiniu korektiškumu). Akademikai, kai laimi, didžiuojasi, kad visuomenės politinė kultūra aukšta, kai pralaimi, verkia, kad žmonės pasidavė populistų „saldainiukams“. Laimėję populistai sako, kad triumfavo sąžinė, pralaimėję tvirtina, kad „senoji nomenklatūra“ tiesiog suklastojo rinkimus

Ir taip be galo ir be pabaigos.

Būtų įdomu sužinoti, ar jūs, mielas kandidate, laikote savo žmones amžinaisiais politinės kultūros studentais ir bandysite kelti politinę kultūrą, ar priimate visuomenę tokią, kokia ji yra, su visomis jų maikutėmis ir kitokiomis netobulybėmis?

Ir kaip bus mūsų šalyje gerokai po to, po trijų keturių dešimčių metų, kai visos jūsų kadencijos pasibaigs?

Ar einame dogmatizmo ar populizmo linkme – ar vyraus politinės organizacijos, kurių pavadinimuose dominuos šaknys tokių žodžių kaip liberal, konserv, demo, social, ar vadinsis žvaigždučių, lygų, judėjimų, protingų piliečių ir pliušinių meškučių vardais? Tikriausi pastebėjote, kad kai kurių jūsų žodžių „paprastas žmogus“ nesupranta. Ar imsitės jį mokyti, kad biudžeto milijardas ir milijonas - tai ne tas pats, Europos Sąjunga ir Europos taryba – visai skirtingi dalykai. Ar tiesiog žinosite, kad rinkėjas visada teisus, net jei rėkia, kad karalius nuogas jau vien todėl, kad visi karaliai (ir prezidentai) turi būti nuogi.

O kaipgi kitaip?

 

Pagarbiai

Egidijus Vareikis

P.S.

Kaip pastebėjote, šiame laiške jokios agitacijos balsuoti ar nebalsuoti už jus nėra, tad jūsų atsakymas taip pat nebus vertinamas kaip politinė savireklama. Tačiau jūsų nuomonė man išties labai vertinga.

 


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama