Ateities ekonomikos DNR: KTU bendruomenės vizija – inovatyvi ekosistemos plėtra
  NAUJIENOS

Ateities ekonomikos DNR: KTU bendruomenės vizija – inovatyvi ekosistemos plėtra

Kategorija:

Miestas:

Rugpjūčio 7 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos trys vertinimui pateiktos koncepcijos. Iš esmės visoms joms pritarta, viena (atnaujinus) bus papildomai aptariama kito posėdžio metu. Didžiausio susidomėjimo sulaukė Kauno technologijos universiteto (KTU) koncepcija.

Posėdyje vertintos Ateities ekonomikos DNR plano inovacijų ir mokslinių tyrimų ir verslo inovacijų gebėjimų stiprinimo investicijų krypčių koncepcijos.

KTU atstovai posėdyje pristatė „Eksperimentinės plėtros ir bandomosios gamybos centro su inkubavimo paslaugomis įkūrimo“ koncepciją. Anot šios koncepcijos plėtotojų, Lietuvoje veikia daugiau nei 26 atvirosios prieigos centrai ir laboratorijos. Deja, jų turima infrastruktūra nėra pakankama siekiant užtikrinti inovacijų vertės grandinės proceso sklandų užtikrinimą nuo idėjos ir naujų žinių sukūrimo, iki galutinio žinių pritaikymo, gaminio prototipo sukūrimo, bandomosios gamybos ir produkto komercializavimo vienoje vietoje.

Šios koncepcijos kūrėjai tikisi, jog naujos investicijos užtikrins efektyvią inovacijų ekosistemos plėtrą, įkuriant eksperimentinės/bandomosios gamybos centrą su inkubavimo paslaugomis.

„Jau egzistuojanti ekosistema užpildoma trūkstama grandimi – kur po vienu stogu inovatyvios idėjos bus gludinamos, testuojamos, tobulinamos ir paverčiamos rinkai tinkamu produktu. Įgyvendinus šią koncepciją Lietuvoje turėsime centrą, užtikrinsiantį verslo ir mokslo sinergiją tam, kad naujos idėjos virstų pelningais ir vertę kuriančiais produktais. Pagrindinė nauda mums kaip visuomenei yra greitis užtikrinant inovacijų diegimą. Tokie projektai ir sudaro Ateities ekonomikos DNR branduolį, o šio konkretaus projekto siekiai puikiai atspindi DNR plano prasmę – transformuoti ekonomiką į pažangią, tvarią, subalansuotos bei skatinančią proveržį“, – po posėdžio sakė jam pirmininkavusi Rūta Dapkutė-Stankevičienė.

Posėdyje buvo pristatytos ir „Trumpo laikotarpio naujų inovacinių veiklų palaikymui (skatinti įmones diegti inovatyvius produktus, kuriančius didesnę pridėtinę vertę lyginant su tradiciniais)“ (Plėtotojas – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) ir „Gyvulininkystės ir pienininkystės mokslinių tyrimų bazės stiprinimas ir pritaikymas inovacijų kūrimui, diegimui ir plėtrai“ (Plėtotojas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) koncepcijos. Pastaroji koncepcija sulaukė daugiausiai siūlymų ir pastabų iš socialinių partnerių, tad jai pritarta su sąlyga, kad po atnaujinimų ši bus pristatoma kito posėdžio metu.

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso  6,3 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 60 socialinių ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA

Finansų  ministerijos inf.


Reklama