NAUJIENOS

Ateities ekonomikos DNR: ilgai lauktos inovacijos žaliojo kurso plėtrai, finansinių nusikaltimų prevencijai ir sveikatos apsaugos sistemai

Kategorija:

Miestas:

Lapkričio 12 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje pritarta dar trims vertinimui pateiktoms koncepcijoms.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas Investicijų komitete pristatė idėją pritraukti dirbtinį intelektą didelės apimties duomenų srautams  apdoroti. Anot jų, finansiniams atsiskaitymams vis labiau persikeliant į virtualią erdvę, svarbu užtikrinti skaidrumą ir finansinį saugumą, o tam itin svarbi kokybiška duomenų analizė. Šių dienų realijos rodo, kad neskaidrus verslas iškreipia rinką, varžo sąžiningą konkurenciją ir sudaro nelygias sąlygas konkuruoti su sąžiningai mokančiais mokesčius verslininkais. Taip pat geriau surinkti mokesčiai sudaro geresnes finansines sąlygas užtikrinti viešųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, socialių) kokybišką suteikimą.

FNTT reaguodama į minėtas tendencijas, savo veikloje susiduria su vis naujais iššūkiais, kurie atsiranda dėl sparčiai besikeičiančių technologinių galimybių, naudojamų nusikalstamoms veikoms finansų srityje vykdyti.

Klinikinių tyrimų prieinamumui ir kokybei gerinti – naujas tyrimų centras

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog šiandieninė asmens sveikatos priežiūra susiduria su naujais iššūkiais, tokiais kaip koronaviruso infekcija, nepakankamas naujų ir inovatyvių gydymo metodų taikymas sveikatos priežiūros sektoriuje. Kaip vieną iš didžiausių problemų išskiria lėtą šalies mokslo sektoriaus vystymąsi.

Ministerijos atstovai tikisi naujomis investicijomis pagerinti klinikinių tyrimų prieinamumą ir kokybę Lietuvos gyventojams bei sukurti pacientams, gydytojams, gydytojams-tyrėjams palankią aplinką, taip pat inicijuoti daugiau šioje srityje aktualių tyrimų.

Įgyvendinta koncepcija leis nuo tradicinių gydymo metodų pereiti prie inovatyvaus, įvairiais tyrimais ir gydymo metodais paremtą pacientų gydymą. Tai šalyje leistų sukurti aukščiausio lygio inovacijas sveikatos sektoriuje.

Įgyvendinant klinikinių tyrimų  plėtojimo koncepciją bus ypač svarbus ir mokslo ir verslo bendradarbiams medicinos paslaugų srityje. Apie tai taip pat buvo nemažai diskutuota Investiciniame komitete.

Ateities ekonomikos DNR skatins vandenilis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai Investicijų komitete teigė, jog viena iš sričių, kurioje būtinas proveržis ir aktyvus mokslininkų dalyvavimas – atsinaujinanti energetika. Vėjo ir saulės energetikos technologijos leidžia generuoti „žaliąją“ elektrą ir šilumą, taip mažinant klimato kaitą sukeliančių dujų emisiją, ir didinti šalies energetinę nepriklausomybę nuo įvežtinių energijos išteklių.

Viena iš energetikos sričių, kurioje aktyviai dirba užsienio mokslininkai – vandenilio, kaip energijos ištekliaus ir energijos saugojimo šaltinio panaudojimas. Būtent išmaniųjų energetikos sistemų MTEPI infrastruktūros sukūrimas Lietuvoje užtikrintų teigiamus pokyčius vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą energetikoje.

Vandenilio panaudojimas energijos gamyboje ir saugojime – tai ambicingi siekiai ir visai kito lygio inovacijos, leisiančios Lietuvai stoti į aukščiausių lyderių gretas.

„Pritarėme idėjai, kurios ilgai laukė visi inovatyvios energetikos dalyviai ir verslas – vandenilis yra mūsų ateities ekonomikos DNR plano varomoji jėga. Išmanaus žaliojo miestelio pilotine infrastruktūra, žaliasis vandenilis transportui, žalieji biodegalai ir išmanioji pastatų energetikos ekosistema – visa tai bus sukurta įgyvendinus patvirtintą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengtą koncepciją“, – komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 5,8 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA

Finansų ministerijos inf.


Reklama