NAUJIENOS

Artūras Visockas: aplinkos ministro padidintą sąvartynų vartų mokestį sumokės ufonautai?..

Kategorija:

Miestas:
„Šiauliams buvo reikalingas pokytis ir tas pokytis jau yra įvykęs – už žodžių yra labai konkretus ir aiškus turinys“, – sako Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Amžinas turinio ir formos klausimas arba ar tikrai esame laisvi? Dešiniosios partijos pasisako už laisvą žmogų – tai forma. Dešiniosios partijos užsiima Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų esamo modelio įteisinimo blokavimu. Dešinė nori apriboti visuomeninius komitetus, nes bijo tikrai laisvų ir konkretaus rezultato siekiančių žmonių. Savivalda pernelyg sujudėjo ir pernelyg panoro, kad Lietuva žengtų tikros laisvės ir tikros atsakomybės keliu. Tai turinys. Labiau už žodžius aš vertinu turinį. Turinio viršenybės principas yra įteisintas ir teisėkūroje. Klausimas – mes labiau esame turinio ar formos (tuščių žodžių) šalis? Ar savivaldybių tarybose turi likti vien partijos, o meras renkamas į tarybas išrinktų partinių žmonių?“ – savo Facebook paskyroje svarsto Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Su juo kalbamės apie savivaldą, jos santykius su centrine valdžia, merų rinkimus, regioninę politiką ir kitus šalies žmonėms svarbius klausimus.

Gerbiamas mere, įžengėme į 2022-uosius. Savo Facebook paskyroje, sveikindamas miestiečius su prasidedančiais metais parašėte: „Darbų už mus niekas nepadarys, todėl darysime patys“. Tai kokie tie darbai laukia Šiaulių savivaldybės ir šiauliečių?

Prieš kalbėdamas apie šiuos metus, noriu pasidžiaugti, kad 2021 metai Šiaulių miesto savivaldybei buvo darbingi ir rezultatyvūs. Į 96 objektus investuoti 35 mln. eurų. Vien per praėjusiais metais naujai sudarytas sutartis pavyko pritraukti 9,8 mln. eurų. Panaudojant šias lėšas buvo kuriama patraukli ir patogi gyvenamoji aplinka, tobulinama švietimo ir socialinių paslaugų, modernizuojama susisiekimo infrastruktūra.


Verslui ir investicijoms pritraukti įkurta Šiaulių laisvoji ekonominė zona.

Šiaulių miesto savivaldybės valdančioji pozicija turime savybę – išsikelti sau nepaprastai sunkias užduotis ir siekti, kad jos būtų įgyvendintos. Konkretus pavyzdys – geležinkelio atšaka, kurią mums „Lietuvos geležinkeliai“ siūlė pastatyti 2023 metais. Mes tuos darbus padarėme 2021metais. Už tai, kad turime geležinkelio atšaką, esame dėkingi asmeniškai susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, nes jis suprato tos atšakos svarbą Šiauliams ir padėjo. To negaliu pasakyti apie Susisiekimo ministerijos klerkus, bandžiusius sutrukdyti to projekto įgyvendinimui.


Naujai išrinkto Šiaulių miesto mero mintys apie Šiaulių oro uostą tada daug kam atrodė kaip iliuzija.

Šiuo projektu mes parodėme efektyvaus darbo pavyzdį. Projektą įgyvendinome už 2,5 mln. eurų, nors buvo institucijų, siūlančių tuos pačius darbus padaryti už 6 mln. eurų. Tai akivaizdus pavyzdys, kokie rezervai Lietuvoje slypi ir kaip savivalda gali susitvarkyti netgi tais atvejais, kai tas darbas jai yra svetimas. Tai tipiškas pavyzdys, rodantis, kad Lietuva turi milžinišką potencialą. Ir tai Šiaulių savivaldybė nuolat demonstruoja, dėl to sistemai esame blogoji savivaldybė.
2022-aisiais vienas tokių projektų, kurį įgyvendinti bus labai sunku,  ir labai tikimės, kad mums nebebus trukdoma, nes tai darome dėl visos Lietuvos, yra antrasis geležinkelio atšakos etapas. Šis projektas paskatins verslų, kurie mokesčiais papildys šalies biudžetą, kūrimąsi. Ši atšaka yra dar svarbesnė negu nutiesta 2021-aisiais, nes prie jos bus įrengta krovos aikštelė ir sukurta tikroji logistika. Šiems darbams mums yra būtinas Vyriausybės supratimas ir pagalba. Ir tai būtų pagalba ne tiek Šiauliams, kiek visai Lietuvai. Jei Vyriausybė mums nepadės, vadinasi, jai nerūpi Lietuva.
Ir kiti darbai. Vienas jų – švietimas. Ir nors Vilniaus universiteto Šiaulių akademija mums nepriklauso, bet ir jai turime padėti susitvarkyti. Turime susitvarkyti sveikatos priežiūros įstaigas, tarp jų ir Šiaulių respublikinę ligoninę, nors ir ji savivaldybei nepriklauso.  Dėsime visas pastangas, kad sveikatos apsaugos, švietimo sistemos veiktų taip, kad skatintų žmones gyventi Šiauliuose. Džiugu, kad Šiauliuose įsikuria vis daugiau jaunų žmonių ir tai teikia vilčių, kad miestas gali atsistoti ant kojų ir sėkmingai plėtotis.

Atnaujintas Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaras.

Taigi drąsiai imamės miestui reikalingų darbų, kurių dalis net nebuvo savivaldybės strateginiame plane. Jame nebuvo nei geležinkelio atšakos, nei Serbentų gatvės tęsinio, bet savivaldybė tuos projektus įgyvendina, nes toje teritorijoje turi vystytis ekonominė miesto dalis.

Be ekonominės dalies, vystome ir kultūrinę miesto dalį, bet šioje srityje patyrėme šiokią tokią nesėkmę – mes norėjome sutvarkyti „Saulės“ koncertų salę, bet 2021-aisiais to padaryti mums nepavyko. Labai tikiuosi, kad šį sumanymą pavyks įgyvendinti per 2022-uosius. Kreipiausi į Vyriausybę, kad skirtų 50 proc. darbams reikalingų lėšų, nes miesto savivaldybė iš savo biudžeto skiria 750 tūkst. eurų, bet ta dalis mums nebuvo skirta. Nors Seimo Kultūros komiteto pirmininkas ir visas komitetas tam vienbalsiai pritarė, bet Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas Mykolo Majausko, tą siūlymą atmetė. Suprantu, kad dabartinei Vyriausybei ir didelei daliai valdančiosios koalicijos kultūra nėra prioritetas. Ir tai patvirtino dar vienas dalykas. Prieš gerą savaitę premjerė Ingrida Šimonytė per LRT. Kalbėjo visą valandą įvairiais aspektais kalbėjo, bet nebuvo nė vieno žodžio apie kultūrą, apie filosofiją. Ir tai mane baugina, bet slapta tikiuosi, kad vis tik bus atsitokėta.

Apie 800 žiūrovų talpinanti ir normalesnės akustikos  „Saulės“ koncertų salė yra vienintelė šiaurės Lietuvos regione ir jei dar dvejus metus jos neremontuosime, ten koncertai nebegalės vykti. Jei žmonėms nebus kultūros pasiūlos, negalima kalbėti apie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Jei norime, kad šalyje būtų kuriama aukštesnė pridėtinė vertė, žmonės turi būti kitokie, negu jie yra, ir tam pokyčiui būtina sudaryti sąlygas. Tie pokyčiai įmanomi tik per kultūrą. Jei neišvystysime kultūros, mes neišvystysime nieko. Kultūra – tai braškė ant torto. Tortas gal ir skanus, bet be estetinio vaizdo nebus pasigėrėjimo.

Jei nesuprantame kultūros svarbos,  visi kiti planai praranda savo prasmę. Kas iš to, jei turėsi pinigų, gyvasties juk neturėsi.

Tad nepaisant patirtos nesėkmės, mes tikimės, kad mums pavyks pritraukti Vyriausybę ir Kultūros ministeriją, kad šiaurės Lietuvos regionui svarbi koncertų salė būtų sutvarkyta. Manau, kad kultūros ministrui laikas pasirodyti ir pradėti „sirgti“ už kultūrą.

Kadangi šis objektas yra svarbus regionui, Vyriausybės abejingumas jo sutvarkymui leidžia manyti, kad kalbos apie regioninę politiką yra tik garsas be turinio.


Paįvairinti miesto kultūrinį gyvenimą padeda atnaujinta parko estrada.

Ateinantis ES paramos laikotarpis, kuriam savivaldybės rengiasi, orientuojasi į žaliąjį kursą. Tačiau ar visada priimami sprendimai atitinka teigiamas tiesas? Ar stengiantis išspręsti vieną ekologinę problemą, nesukuriamos kitos?

Atsakysiu konkrečiu pavyzdžiu, kad tai, kas skelbiama, visiškai neatitinka realių sprendimų. Šiaulių miesto savivaldybė yra priversta vežti atliekas į Klaipėdą, kur jos sudeginamos. O tie automobiliai, kuriais vežamos atliekos neteršia aplinkos? Ar tikrai negalima rasti optimalesnių sprendimų? Savivaldybė tokių sprendimų surastų, bet mes to daryti negalime, nes esame susaistyti teisės aktais.

Negana to, kad ne savo noru turime atliekas vežti į Klaipėdą, mes dar turime patys susimokėti už nuvežimą,  ir dar už atliekų deginimą. Ir sumokėti tokia  kaina, kokią mums nurodo atliekas deginanti įmonė. Tai reiškia, kad Klaipėdoje dirbantis privatus kapitalas visada gauna pelną. Ir tą pelną jam sugeneruoja valstybė.

Ir sugeneruoja pelną iš žmonių kišenės.

Visiškai teisingai. Visos tos išlaidos atsiduria rinkliavoje už atliekų tvarkymą. Taigi vyksta absoliučiai nenormalūs procesai. Šilumos ūkio sistema yra visiškai išbalansuota. Kauno šilumos ūkis, nors jis rodomas kaip geroji patirtis, yra visiškai blogas pavyzdys. Vertinant jį per logikos prizmę, tai yra antipavyzdys, nes pagal ją vieni verslininkai yra pasmerkti ir neturi jokių šansų konkuruoti, kitiems generuojami didelį pelnai. Ir taip vyksta pagal galiojančius teisės aktus. Dėl to ir sakau, kad šilumos ūkio sistema yra išbalansuota ir nesąžininga. Ir tą daro ministerijos.
Kita tema – vandens kainos. Visi Lietuvos žmonės turi žinoti, kad po Klaipėdoje įvykusio „Grigeo“ skandalo, buvo nubausti ir apmokestinti visi tie, kurie tvarkingai valo nuotekas, ir tas nubaudimas atsidūrė vartotojų mokamuose mokesčiuose.

Paskutinis nubaudimas buvo per FTALAT-us (sudėtinė plastiko dalis, gamybos proceso metu naudojama jam suminkštinti), kurių niekas negali sugaudyti, bet dėl jų buvo ženkliai padidintas mokestis, kuris gamtai nieko neduoda, bet kerta žmonėms per kišenes. Kitaip sakant, Aplinkos ministerija tiesiog pinigaujasi. Ir tai yra labai ir labai nesąžininga.

Aš jau nekalbu apie visus sąvartynų reikalus, apie kuriuos, kaip matyti iš kalbų eteryje, aplinkos ministras  visiškai nesiorientuoja, nes sąvartyno vartų mokestį padidinus nuo 10  iki 50 eurų, jis drįsta teigti, kad tai gyventojams nepadidins rinkliavos. O kas tą padidinimą sumokės? Ufonautai?.. Tai pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių ir tyčiojamasi per nacionalinio transliuotojo kanalą.

Daug abejonių kelia ir atliekų rūšiavimas.

Visas atliekų tvarkymo ūkis yra labai apleistas ir apleistas nuo pat jo kūrimo pradžių. Jei būtų leidę šį ūkį tvarkyti savivaldai ir daryti taip, kaip jie išmano, jokių problemų nebūtų.  Tačiau savivaldybėms eilinį kartą sudiktavo, ką jos turi daryti.

Kur bėda? Už ES paramos  lėšas buvo įsigyta rūšiavimo įranga ir būtinoji sąlyga, kad eksploatuojant šiuos įrenginius dalyvautų ir privatus juridinis asmuo. Kodėl privataus juridinio asmens dalyvavimas buvo reikalingas, niekas į šį klausimą negali atsakyti. O problemos prasideda, nes privatus asmuo į atliekų rūšiavimą žiūri vienaip, jam reikalingas pelnas, viešasis sektorius ir savivalda mato kitaip. Taigi konfliktas buvo užprogramuotas nuo pat pirmos rūšiavimo įrenginių pastatymo dienos.

Tačiau analogiška padėtis ir energetikos sektoriuje.

 Ir kas liūdniausia, valdžia  ne tik negali paaiškinti, kodėl taip elgiasi, bet ir į akis įžūliai meluoja, pasinaudodama LRT eteriu.

Tai tarp centrinės valdžios ir savivaldybių kaip ir nėra normalaus kontakto?

Nepasakyčiau. Jei nebūtų nė vieno pavyzdžio, būtų labai blogai, bet pavyzdžių yra. Puikus ministras yra Marius Skuodis. Tai šiuolaikiškas, mąstantis ir ieškantis geriausio sprendimo ministras.  Kai buvo bandoma jį nuimti, aš buvau pradėjęs galvoti, kad siekiama jį nuimti todėl, kad jis toje Vyriausybėje per gerai dirba.  Tikrai, ir šioje Vyriausybėje yra gerų ministrų.

Aušrinė Armonaitė irgi geba įsiklausyti į savivaldybių reikalus, bet, manau, kad už jos nugaros prastai dirba biurokratinis aparatas. Konkretus pavyzdys: 3,3 mln. eurų, kuriuos Šiaulių  miesto savivaldybė turėjo gauti praėjusių metų kovo–balandžio mėnesį, gavo tik spalio mėnesį.  Įsisavinome 2,5 mln. eurų, kiti miestai ir tiek neįsisavino, nes tai padaryti iki metų pabaigos yra utopija. Juk vien rangos konkurso organizavimas užima apie mėnesį. Nežiūrint to, Šiauliai vis tiek didžiąją dalį lėšų panaudojome.  Taigi galime sakyti, kad Šiauliai yra unikumas.

Deja, tas unikumas brangiai kainuoja: pareikalauja daugiau jėgų ir sveikatos.

Be abejo, kad taip, nes turi ir susiorientuoti situacijoje, ir rizikuoti, ir prisiimti tokio lygio atsakomybę, kokią turėtų prisiimti Vyriausybė arba ministrai. Tokią atsakomybę prisiima tik Marius Skuodis. Jei kiti ministrai prisiimtų tokią atsakomybę, kokią tenka prisiimti mudviem su savivaldybės administracijos direktoriumi, mes turėtume visai kitokio lygio Lietuvą.

Kadangi kai kurios savivaldybės elgiasi akivaizdžiai teisingai, jos dabartinę Vyriausybę tiesiog erzina. Išeitis iš susidariusios situacijos yra arba jomis sekti, arba jas uždusinti. Pasirinktas antras būdas – uždusinti.
Labai norėčiau, kad valdantieji persigalvotų ir tos savivaldybės, kurios yra pažangios, tarp jų ir Šiaulių miesto savivaldybė, ką įrodo konkretūs faktai,  būtų pastebėtos, parodytos kaip pavyzdinės ir tada daug kas pasikeistų į gerąją pusę.

Dalis centrinės valdžios sprendimų sudaro įspūdį, kad elgiamasi priešingai nei deklaruojama?

Galbūt jie įsprausti į kampą ir elgiasi taip, kaip jiems kažkas nuleidžia. Konkretesniam atsakymui reikia turėti daugiau informacijos.

Kaip Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas tikiu, kad mes pasirengsime regiono plėtros planą ir jį įgyvendinsime. Daug pagalbos sulaukiame iš Vidaus reikalų ministerijos, konkrečiai iš viceministro Arnoldo Abramavičiaus ir Regioninės politikos grupės vadovės Rasos Tamulevičiūtės. Ir dėkui ministrei Agnei Bilotaitei, kad ji netrukdo ministerijos darbuotojams dirbti su regionais ir savivaldybėmis.

Mano minėti žmonės labai stengiasi, kad regioninė politika turėtų tikrą eigą, bet akivaizdu, kad viskas vėluoja. Šiaulių regionas jau esame pasirengę regioninei politikai įgyvendinti energetikos srityje. Rašome į Energetikos ministeriją, kad mes jau norime imtis konkrečių darbų, o jie atsako, kad dar nėra galimybių, kad kažkas išsispręs balandžio mėnesį.
Tad apibendrindamas galiu pasakyti, kad regioninėje politikoje nėra taip gerai, kaip norėtųsi, bet, atsižvelgiant į tai, kiek stengiasi VRM specialistai, ir ne taip blogai, kad viską būtų galima nupiešti juodomis spalvomis.

Pradedama sveikatos priežiūros tinklo reforma, kiek ji pagerins gydymo kokybę ir kaip atsilieps Šiaulių regionui?

Palaikau Sveikatos apsaugos ministeriją ir jos norą pagaliau iš esmės pakeisti padėtį, nes Lietuva ES kontekste atrodome baisiai. Gydytojų turime vos ne daugiausia Europoje, o pagal širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą esame beveik blogiausioje padėtyje. Esame šešti pasaulyje pagal perteklines mirtis. Vadinasi, mūsų sveikatos apsaugos sistema veikia kraupiai blogai ir neefektyviai, todėl ją būtina keisti.

Ir kas svarbiausia, tai sistemai pakeisti ES mums duoda 800 mln. eurų. Tik labai svarbu, kad sistema būtų pakeista teisingai, kad ji nebūtų perteklinai išdraskyta. Labai svarbu išlaikyti efektyviai veikiančias pozicijas, nedarant reformos pagal vieną kurpalių, ir sustiprinti ten, kur būtinai reikia. Jei norime, kad šalyje būtų tolygus pacientų pasiskirstymas, būtina sukurti stiprius atraminius taškus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Tada jų paslaugos bus arti gyventojų, o sukurta bazė leis gyventojams jais pasitikėti, Tačiau tam labai svarbu užtikrinti, kad tie atraminiai taškai neužsikimštų ir kad pacientas sulauktų greitos pagalbos.

Ir dar labai svarbu, kad į tuos atraminius taškus nebūtų vežami pacientai, kuriems reikia užklijuoti pleistriuką, kad neapkrautume tų atraminių taškų neefektyviais dalykais, kuriuos galėtų puikiausiai išspręsti šeimos gydytojas. Kalbėjausi su Šiaulių respublikinės ligoninės vadovais, jų teigimu, du trečdalius pacientų išsiunčiami į namus, nes jie atvažiuoja be reikalo. O kodėl žmonės į ligoninę atvažiuoja be reikalo, jau reikia aiškintis.

Manau, reikia labai stiprinti šeimos gydytojų paslaugas, nes dabar pirminė sveikatos priežiūros grandis nesuveikia taip, kaip turėtų veikti.

Taigi sveikatos priežiūros sistemą būtina reformuoti. Man gėda už Lietuvą, nes joje netinkamas požiūris į gyvybę. Visos Europos prioritetas yra gyvybė. Lietuva šiuo aspektu atrodo labai menkai. Ir tai rodo tiek kovido valdymas, tiek perteklinių mirčių skaičius.

Ignas Vėgėlė yra visiškai teisus, teigdamas, kad  Lietuva sveikatos apsaugos srityje yra juodoji skylė. Ir tai susiję su daugeliu interesų. Tikslu tapo biznis ir pinigai, o ne žmogaus gyvybė.

O kaip Šiaulių regionui atsilieps švietimo reforma?

Kol kas nesu labai įsigilinęs į šią reformą, bet noriu pasidžiaugti, kad Šiauliai pirmą kartą nuo 1990-ųjų pateko į geriausių švietimo iniciatyvų Europoje dešimtuką. Taigi Šiauliai yra vieninteliai Lietuvoje, pelnę tokį aukštą pripažinimą.
Pateikta iniciatyva yra ir paprasta, ir nepaprasta. Kadangi man rūpi tie vaikai ir jų tėvai, kurie neturi pinigų korepetitoriams, sukurta pasirengimo egzaminams konsultacinė platforma, prie kurios gali jungtis visa Lietuva.  Užtenka prisijungti prie platformos ir moksleivis nemokamai gauna kiekvienos pamokos konsultaciją.

Ir kas įdomu, konsultacijas veda Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos III–IV kurso studentai, kuriems ta platforma taip pat reikalinga, nes jiems reikia atlikti praktiką, o tai labai gera proga pasitikrinti savo žinias. Taigi jaunimas konsultuoja jaunimą.

Kaip sukasi savivaldybės gyvenimas, labai daug priklauso nuo lyderio. Tiesioginiai merų rinkimai padėjo sukurti savivaldybėse didesnį ar mažesnį stabilumą, nes susiblokavę tarybos nariai nebegalėjo nuimti mero, deja, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos pakeitimai, kuriais būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, įstrigo Seime. Jūsų manymu, kodėl klausimas dėl tiesioginių mero rinkimų įstrigo? Juk iki savivaldybių tarybų rinkimų liko kiek daugiau nei metai.

Konstitucijos pataisos projektas Seimui buvo pateiktas 2021 m. spalio mėnesio12 dieną. Po dešimties dienų Seimo nariai privalėjo pirmą kartą balsuoti už šią pataisą, bet kažkodėl nebalsavo. Lapkričio mėnesį jau buvo įvesta nepaprastoji padėtis, kuri nebeleidžia balsuoti dėl Konstitucijos pakeitimo.  Taigi dėl šių pakeitimų atsirado manipuliacijų.

Apklausos rodo, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų yra už tiesioginius merų rinkimus. Seimui apsispręsti šiuo klausimų yra labai paprasta. Jie turėtų priimti tai, už ką pasisako didžioji Lietuvos gyventojų dalis ir už ką vienbalsiai pasisako Lietuvos savivaldybių asociacija.

Atrodo, taip paprasta: priimkite sprendimą, kokio nori gyventojai, ir pelnykite žmonių palankumą. Kodėl dešinieji nenori pelnyti Lietuvos gyventojų palankumo, nežinau. Man tai yra mįslė. Gal taip elgiamasi dėl to, kad savivalda sutvirtėja ir centrinei valdžiai, nori ji to ar nenori, atsiranda būtinybė dirbti? Galbūt jie ir toliau nenori dirbti, kaip nėra dirbama iki šiol?

Mano manymu, centrinė valdžia niekada nedirbo ir niekada neišnaudojo savo potencialo tokia apimtimi, kokia turėtų būti. Jų darbą galėčiau vertinti 3–4 balais iš dešimties. Matau labai lėtus ir vargingus centrinėje valdžioje vykstančius procesus, savivalda yra daug judresnė.

Jeigu atsirastų stipresnių žmonių savivaldoje, o jų jau atsiranda, jie pakiltų į centrinę valdžią – Seimą ir Vyriausybę bei ministerijas. Ir, be abejo, jie pradėtų kažką judinti, o tų judintojų, matyt, ir nereikia, nes tada reikės dirbti. O kam dirbti, jei alga tokia pati, kaip ir nepernelyg dirbant. Dėl to ir kiurksome.

Ar Lietuva turi potencialo? Be jokios abejonės taip.

Tai visgi tikitės, kad Konstitucijos pataisa bus priimta?

Tikiuosi, nes jei pataisa nebus priimta, valdančioji dauguma bus patys juodžiausi žmonės, kokie buvo Lietuvos istorijoje per pastaruosius du šimtus metų. Kai pasimatė, kad savivalda gali vystytis ir gali būti aktyvi, jie padarytų ne ką kitą, kaip užmestų savivaldai kilpą ant kaklo ir ją užsmaugtų. Ir tai jie padarytų tyčia.

Taigi abejoju, kad jie išdrįstų būti tais juodžiausiais žmonėmis, nes tai būtų tokio lygio sprendimas, po kurio jie jį sapnuotų iki gyvenimo pabaigos kaip didžiausią košmarą.

Tačiau Seime atsiranda manančių, kad tiesiogiai išrinktus merus reikėtų įsprausti į gan didelius suvaržymus.

Tačiau 80 proc. Lietuvos gyventojų, pasisakydami už tiesioginius merų rinkimus, pasisako ir už tokią mero instituciją, kokia yra dabar, nes kitokio mero tiesiog nėra. Vadinasi, Seimas neturi kitokios išeities, kaip tik atlikti savo pareigą, kurios prašo didžioji Lietuvos gyventojų dalis. Seimo nariai, dėdami ranką ant Konstitucijos, pasižadėjo vykdyti įstatymus, gerbti žmones ir jų valią. Tegul įvykdo savo pažadą. Jų kalbos, kad meras turėtų būti toks ar anoks, viso labo yra tik gudravimas, siekiant eliminuoti dabartinę savivaldos sistemą. 

Sprendžiant tiesioginių merų rinkimų klausimą, Seimą galiu vertinti tik 1–2  balais iš dešimties. Tiesioginiai mero rinkimai siejasi su savivaldos gyvybingumu. Jei savivalda bus gyva, bus gyva ir Lietuva. Jei savivalda bus užsmaugta, bus užsmaugta ir visa Lietuva.

Tad su kokiomis nuotaikomis pradedate 2022-uosius metus.

Mes visus metus pradedame darbingai nusiteikę. Kaip jau sakiau, turime savo planus, juos įgyvendiname ir niekas mums negali sutrukdyti, nes pirmą kartą Šiaulių miesto savivaldybės istorijoje turime tvarią nepartinę daugumą. O tai suteikia man galimybę ne tik imtis didelių darbų, bet ir veikti šalies lygmeniu, pareiškiant vienokias ar kitokias nuomones.

Šiauliams buvo reikalingas pokytis ir tas pokytis jau yra įvykęs – už žodžių yra labai konkretus ir aiškus turinys.
Susiklostė geri santykiai su Šiaulių verslu, kuris orientuojasi į šiauliečių poreikius ir gerovę.

Šiauliai yra principų miestas. Mums ypač svarbus teisės viršenybės principas, todėl man liūdna matyti, kaip tai pamina Seimas ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Svarbiausias Seimo darbas – leisti savivaldai gyventi ir kvėpuoti plačia krūtine. Jie turi įteisinti gerai veikiantį savivaldos modelį. Jei jie to nepadarys, jie bus juodieji velniai, sustabdę Lietuvos  vystymąsi.

Atnaujintas Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaras.
Šiauliečių pamėgtas Dainų parkas.
Šiauliečių pamėgta poilsio vietas 
 – Talkšos ežero pakrantė.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Justė Brigė
Nuotr. iš Šiaulių miesto savivaldybės archyvo
Paskelbta "Savivaldybių žinios", 2022, Nr.1

Reklama