Ar vien tik lėšų trūkumas trukdo sutvarkyti kelią?

2017 metų rudenį į mane kreipėsi Molėtų rajono gyventojai, prašydami pagalbos dėl kelio     Balninkai-Gėliogaliai tvarkymo. Minėto kelio būklė yra tokia prasta, jog sodybas Zapaškų ir Vališkių kaimuose turintys žmonės yra priversti palikti automobilius prie Balninkuose esančio plento ir 2 km kelio atkarpą eiti pėsčiomis, dažnai nešdami sunkius nešulius. Kelias yra praktiškai nepravažiuojamas. Jam būtinas remontas. Nepravažiuojamas kelias – potenciali grėsmė minėtuose kaimuose gyvenančių žmonių saugumui. Kaip įspėjimas gyventojams – rugsėjo 21 dieną Molėtų rajono Kreiviškių kaime kilęs gaisras. Jį gesinti važiavę trys ugniagesių ekipažai užklimpo tokios pat prastos būklės kelyje ir buvo priversti bejėgiškai stebėti tolumoje liepsnojantį rajono gyventojų turtą. Visa laimė, kad pavyko išvengti aukų.
Mano žiniomis, Zapaškų ir Vališkių kaimai yra atsinaujinančios gyvenvietės, į kurias noriai keliasi žmonės. Tarp jų ir jauni ūkininkai, apsisprendę kurti savo laimę tėvynėje, o ne emigruoti iš jos ir ieškoti laimės svetur. Tai yra pagirtina ir skatintina iniciatyva ir manau, tai svari priežastis prioritetine tvarka sutvarkyti minėtą kelią.
Atskiro dėmesio vertas ir Vališkių piliakalnis, kuris yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento tvarkomą kultūros vertybių registrą. Piliakalnis yra pasiekiamas tuo pačiu Balninkų-Gėliogalių keliu, tačiau prasta kelio būklė šiuo metu apsunkina Lietuvos piliečių ir svečių iš užsienio galimybes aplankyti šį kultūrinio paveldo objektą. Atsižvelgdama į tai, kad Seimas 2017-uosius metus paskelbė Piliakalnių metais, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 25 straipsnio 7 dalis nurodo, jog „rengiant teritorijų planavimo dokumentus, turi būti numatyti servitutai prieiti prie viešojo pažinimo ir naudojimo kultūros paveldo objektų ir jų apžiūros vietų“ ir to paties įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nurodo, kad „už nekilnojamojo kultūros paveldo atgaivinimą yra kartu atsakingi valdytojai, už apsaugą atsakingos institucijos, taip pat už teritorinį planavimą atsakingos institucijos ir kitos valstybės socialinę ekonominę raidą formuojančios institucijos“, manau, jog minėto kelio sutvarkymas būtų reikšmingas ir naudingas projektas.
Mintis apie Balninkų-Gėliogalių kelio sutvarkymo svarbą išdėsčiau raštuose, lapkričio 6 d. išsiųstuose Molėtų rajono savivaldybei, Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Prasidėjo iki kraujo pažįstamas pasiteisinimais persunktas sausų biurokratinių atsirašinėjimų maratonas, užuot paieškojus protingų išeičių.
Molėtų rajono savivaldybės administracijos atsiųstame paaiškinime, teigiama, kad šis kelias yra priskiriamas V kategorijos, t. y. keliams su natūralia gruntine danga, ir kad  nepravažiuojamu tapo dėl didelio šiemet iškritusio kritulių kiekio. „Lėšų kelio remontui savivaldybė šiuo metu skirti negali, nes savivaldybių kelių priežiūrai skirtos lėšos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičių, o kadangi į minėtus kaimus atvykstantys asmenys nėra traktuojami kaip nuolatiniai gyventojai, lėšos jų naudojamo kelio remontui negali būti skiriamos“, – rašoma savivaldybės rašte. Savivaldybės administracijos teigimu, Balninkų seniūnijoje 2017 m. nuspręsta prioritetą teikti priežiūrai tų kelių, kuriais į mokymo įstaigas važiuoja vaikai, ir kuriais naudojasi dauguma gyventojų. Lėšų šio kelio remontui savivaldybė nėra numačiusi ir 2018-2020 metų strateginiame veiklos plane.
Tik po pakartotino kreipimosi sulaukiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymo.
Gruodžio 11 d. raštu Lietuvos automobilių kelių direkcijos  Laikinai einantis direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas mane informavo, kad „Lietuvoje finansuojant Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – programa) lėšomis įgyvendinama daug vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros projektų, kurie yra svarbūs valstybei ir atitinkamų savivaldybių gyventojams. Atkreipiame dėmesį, kad programa yra tik vienas iš vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių, o Kelių direkcija, kurios funkcijos yra organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių tinklo ir jo infrastruktūros plėtrą ir priežiūrą, įgyvendinti programos finansavimo sąmatą, tik iš dalies koordinuoja vietinės reikšmės kelių finansavimą.
Molėtų rajono vietinės reikšmės keliai (gatvės), tarp jų ir Balninkų seniūnijos vietinės reikšmės kelias Nr. Ba-30 Gėliogaliai–Vališkiai–Balninkai, priklauso Molėtų rajono savivaldybei, todėl Molėtų rajono savivaldybė atlieka Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytą savarankiškąją vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkciją – prižiūrėti, taisyti ar rekonstruoti Balninkų seniūnijos vietinės reikšmės kelią Nr. Ba-30 Gėliogaliai–Vališkiai–Balninkai. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės savarankiškai planuoja, kokius vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus ir kada statyti ar rekonstruoti, kokiomis lėšomis (programos, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ar kitomis) darbus finansuoti. Molėtų rajono savivaldybė, vykdydama Vietos savivaldos įstatyme nustatytą savarankiškąją vietinės reikšmės kelių priežiūros funkciją, tam tikslui privalo skirti ir savo biudžeto lėšų.
Vietinės reikšmės kelių valdytojams pateikus prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 3-395-(E) nustatyta tvarka, vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti gali būti skiriama programos tikslinių ir (ar) rezervo lėšų. Molėtų rajono savivaldybė Kelių direkcijai pateikė prašymą skirti programos tikslinio finansavimo ir (ar) finansavimo lėšų rezervo lėšų vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti 2018 metais, tačiau Balninkų seniūnijos vietinės reikšmės kelio Nr. Ba-30 Gėliogaliai–Vališkiai–Balninkai tvarkymo darbų neįtraukė į 2018 metais planuojamų vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų sąrašą, finansuojamą iš programos tikslinio finansavimo ir (ar) finansavimo lėšų rezervo lėšų. Atkreipiame dėmesį, kad šių programos lėšų poreikis yra apie 5 kartus didesnis už jų skyrimo galimybes, todėl programos lėšomis finansuoti visų prašymuose pateiktų šiomis lėšomis tinkamų finansuoti darbų nėra galimybių.
Įvertinus išvardytas aplinkybes, informuojame, kad šis klausimas nepatenka į Kelių direkcijos kompetencijos ribas, Balninkų seniūnijos vietinės reikšmės kelią Nr. Ba-30 Gėliogaliai–Vališkiai–Balninkai turi prižiūrėti Molėtų rajono savivaldybė.“
Gruodžio 11 d. kreipiausi į Valstybinį turizmo departamentą, užduodama klausimą, ar pagal galiojančią įstatyminę tvarką prioritetas minėto kelio remontui gali būti skiriamas, grindžiant  priėjimo prie Viliškių piliakalnio poreikiu. Galbūt yra galimybė skirti lėšas kelio remontui iš kitų šaltinių nei savivaldybės biudžetas? O savivaldybės klarkams reikėtų pajungti platų požiūrį ir , pažiūrėjus valstybiškai, paieškoti išeičių, sprendžiant ne vien sau politiškai  naudingas problemas, bet ir užtikrinant visos visuomenės lūkesčius.

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė