Ar ūkininkai draugiški aplinkai? Žalinimo reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje 2015–2017 m.

Jau treti metai ūkininkai turi laikytis privalomų klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos, vadinamųjų žalinimo, reikalavimų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi  šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje 2015–2017 m. situaciją, konstatuoja, kad jau galima įžvelgti pirmąsias tendencijas – gerokai mažėja ūkių, neatitinkančių minėtųjų reikalavimų, ir toliau smarkiai plečiasi auginamų azotą kaupiančių augalų plotai, o kraštovaizdžio elementams, kuriems nuo šiemet taikoma palengvinta deklaravimo tvarka, pareiškėjai vėl beveik neskyrė dėmesio.

Nors šiuo metu dar vyksta paraiškų administravimas ir plotų tinkamumo vertinimas, ŽŪM jau gali preliminariai palyginti žalinimo reikalavimų įgyvendinimo rezultatus 2015–2017 m. Išnagrinėjus 2017 m. deklaravimo duomenis tampa aišku, kad žalinimo paramos schemos reikalavimai pareiškėjams nebesukelia sunkumų, nes jau tapo įprasta ūkininkavimo praktika. 

Nagrinėjant duomenis apie tai, kaip pareiškėjams sekasi įgyvendinti pasėlių įvairinimo (PĮ) reikalavimą, pastebima, kad gerėjanti tendencija išlieka ir neatitikimų nustatoma vis mažiau. Verta pastebėti, kad didžiausias neatitikimų skaičius 2017 m. išlieka mažiausioje ūkių grupėje, kuriai taikomas pasėlių įvairinimo reikalavimas, t. y. ūkiai nuo 10 iki 30 ha. Šioje ūkių grupėje ūkių dalis, neatitinkanti reikalavimo, yra 5,29 proc., nors pagal 2016 m. deklaravimo duomenis tokių ūkių dalis buvo mažesnė – 4,60 proc. Įvertinus visas ūkių grupes bendrai, situacija džiugesnė, kadangi neatitinkančių reikalavimo ūkių dalis sumažėjo nuo 3,60 proc. 2015 m. iki 2,69 proc. 2017 m. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017 m. beveik 2 kartus sumažėjo ūkių, turinčių ir ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išlaikymo (EASV), ir PĮ neatitikimų (138 ūkiai – 2016 m.  ir 76 – 2017 m.).

Vienas jautriausių ūkininkams žalinimo reikalavimų yra turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų (daugiametes pievas) išlaikymas. Remiantis naujausiais, 2017 m. deklaravimo, duomenimis, daugiamečių pievų plotas Lietuvoje siekia 728,3 tūkst. ha, kai visas deklaruotas plotas (įskaičiuojant ir pagal Kaimo plėtros programos priemones deklaruotą plotą) – 2,894 mln. ha. Nors bendras deklaruotas plotas kiekvienais metais didėdavo, lyginant su 2016 m. duomenimis pastebimas 4 tūkst. ha bendro deklaruoto ploto sumažėjimas, tačiau daugiamečių pievų plotai ir toliau nemažėja, kadangi 2016 m. buvo deklaruota 707,1 tūkst. ha., taigi padidėjimas yra 21,2 tūkst. ha.

Šie duomenys rodo, kad daugiamečių pievų plotai Lietuvoje nežymiai didėja, tad nenumatoma taikyti jokių sankcijų dėl šio reikalavimo įgyvendinimo. Reikalavimas atkurti turėtus daugiamečių pievų plotus gali būti taikomas tik tuomet, kai buvo pakeista aplinkai jautrių daugiamečių pievų paskirtis.

Kalbant apie kitą, sudėtingiausią, žalinimo reikalavimą – EASV, reikėtų pasidžiaugti, kad neatitinkančių reikalavimų ūkių 2017 m. užfiksuota beveik keturis kartus mažiau nei 2016 m. bei beveik šešis kartus, lyginant su 2015 m. deklaravimo duomenimis, atitinkamai: 1647 ūkiai – 2015 m., 1183 ūkiai – 2016 m. ir 278 ūkiai – 2017 m. Neatitikimų mažėjimas pastebimas visose ūkių grupėse, o 500 ha ir didesnių ūkių grupėse neužfiksuota nė vieno neatitikimo. Kaip ankstesniais metais, taip ir šiemet, didžiausias 15–30 ha dydžio ūkių skaičius, neatitinkantis EASV reikalavimų, buvo sąlygiškai nedidelių ūkių grupėje. Šioje ūkių grupėje užfiksuota didžioji dalis neatitikimų – net 148.

Tendencijos renkantis EASV reikalavimo įgyvendinimo priemones išlieka tokios pat. Visose ūkių grupėse akivaizdžiai populiariausios priemonės yra azotą kaupiančių augalų bei pūdymo plotai, skirti žalinti. Absoliutūs lyderiai yra azotą kaupiančių augalų (ypatingai žirnių bei pupų) plotai, per pastaruosius trejus metus šie plotai padidėjo dvigubai, nuo 92,5 tūkst. ha 2015 m. iki 184 tūkst. ha 2017 m., o tai sudaro net 75 proc. EASV skiriamų plotų. Pūdymui skirtų plotų, kaip EASV reikalavimui įgyvendinti skirtos priemonės, populiarumas nėra pastovus, tačiau vis dar išlieka svarus – 2017 m. deklaruota 53 tūkst. ha pūdymui skirtų plotų, o tai sudaro 22 proc. EASV skiriamų plotų. Nors tai ir yra didesni plotai nei buvo 2016 m. – 38 tūkst. ha., tačiau mažesni nei 2015 m., kai buvo deklaruota 72 tūkst. ha pūdymui skirtų plotų. Apmaudu, tačiau kraštovaizdžio elementų potencialas ir šiemet lieka nepanaudotas, pareiškėjai deklaruodami jų beveik nesirinko. Kraštovaizdžio elementų 2017 m. deklaruota daugiau nei 2016 m., tačiau šie plotai yra nepalyginamai mažesni nei azotą kaupiančių augalų.

2017 m. paraiškų teikimo metu jau buvo taikoma supaprastinta kraštovaizdžio elementų deklaravimo tvarka, suskaitmenintų ir parengtų deklaruoti elementų Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių, tačiau deklaruoti 2016–2017 m. buvo vos keli šimtai. Kitų įgyvendinant reikalavimą naudojamų priemonių (įsėlio ir posėlio, trumpos rotacijos želdinių) vaidmuo, kaip ir ankstesniais metais, išlieka nereikšmingas: bendra jų deklaruoto ploto suma sudaro apie 3 proc. EASV skiriamų plotų. Bendras deklaruotas posėlio plotas yra apie 1 tūkst. ha, įsėlio – apie 4 tūkst. ha, trumpos rotacijos želdinių – apie 1 tūkst. ha.

Visiškai suprantamos priežastys, kodėl azotą kaupiantys augalai taip populiarėja, plečiasi jų plotai – tai ir papildoma susietosios paramos schemos išmoka už baltyminius augalus, ir puikiai panaudojama, tinkama šių augalų rinka. Tačiau padėtį gali pakoreguoti nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis augalų apsaugos priemonių naudojimo draudimas pūdymo, azotą fiksuojančių augalų, posėlio ir žolinio įsėlio plotams, kurie skirti žalinti.

Kadangi šiuo metu dar vyksta paraiškų administravimas ir plotų tinkamumo vertinimas, duomenys dar gali keistis, tačiau bendras vaizdas matomas jau dabar. Apibendrinę visą pateiktą informaciją galime tik pasidžiaugti, kad kryptingas darbas tobulinant visą žalinimo schemą nenuėjo veltui. Reikalavimų įgyvendinimas tampa vis lankstesnis, o žemdirbiai vis lengviau susidoroja su  jiems tenkančiais iššūkiais. Aplinkos atžvilgiu palankesnė žemės ūkio veikla tampa vis lengviau įkandamu riešutu Lietuvos pareiškėjams.

Parengta pagal Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus informaciją.