Ar Lietuvoje bus nustota reklamuoti narkotinė medžiaga – alkoholis?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nuo 2015 m. liepos 1 d. numatytas visiškas išorinės alkoholio reklamos bei reklamos visuomenės informavimo priemonėse draudimas. Ar jis turi šansą tikrai įsigalioti, kai vos prieš kelis metus buvo atšauktas jau priimtas draudimas prieš pat jam įsigaliojant 2012 m.?

Rašydamas apie siūlymą uždrausti alkoholio reklamą, lygiagrečiai kalbėsiu ir apie Sveikatingumo fondo įkūrimą, kuris jau skinasi kelią Seime. Suprantama, uždraudus alkoholio reklamą, žiniasklaidos pajamos sumažėtų kol jos persiorientuotų prie kitų reklamos užsakovų. Sveikatingumo fonde numatoma ženklią lėšų dalį skirti socialinei sveikatingumo reklamai, žiniasklaidai. Tokį fondą įkurti ragina 300 organizacijų, pasirašiusių memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“.

Žmonės taptų sveikesni – ženkliai sumažėtų valstybės ekonominė našta gydant ligas, sprendžiant apsvaigusių žmonių kriminogeninę situaciją, daugėtų darbingų žmonių. Fondas pasitarnautų žiniasklaidos finansinei padėčiai. Paskaičiavus alkoholizmo nuostolius, susidaro milijardinės sumos. Kodėl to detaliai neskaičiuoja Ūkio, Finansų ministerijos? Seimo komisijos ir komitetai pritaria Sveikatingumo fondo įkūrimui. Įstatymo projekte siūloma, kad jispradėtų veikti nuo 2015 m. pradžios, o reklamos draudimas įsigaliotų 2015 m. liepos 15 d.

Šiame kontekste tenka atkreipti dėmesį, kad per du dešimtmečius drastiškai krito žmonių pasitikėjimas žiniasklaida. Apžvalgininkai komentuoja, kad normalu, panašus procentas yra ir kitose šalyse. Aš manau, kad liūdna dėl sumenkusio pasitikėjimo, dar labiau gaila dėl priežasčių, kodėl jis krito. Žmonės mato, kad dalis žiniasklaidos priemonių nebeatlieka savo misijos ginti viešąjį interesą, o tampa tik finansinių užsakovų ruporais. Tai tapo akivaizdu prieš kelerius metus, kai vyko diskusija dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo: garbės klausimas diskusijoje dalyvauti nešališkai, nors, suprantama, tai nėra lengva, jei tai tiesiogiai susiję su žiniasklaidos pajamomis. Bet žiniasklaida norėdama atgauti bent dalinai buvusį visuomenės pasitikėjimą – privalo išlikti garbinga, sąžininga bei laisva.

Prieš dvejus metus pasirodė, kas realybėje valdo valstybę

Į šią SAM iniciatyvą drausti kvaišalų propagandą reikia žiūrėti prieš dvejus metus įvykusio alkoholio reklamos draudimo atšaukimo kontekste. Tai buvo vienas iš nedemokratiškiausių ir korupciškiausių procesų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tad 2012 m. memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ pasirašiusios organizacijos (pasirašė 300 organizacijų) reikalavo ir suprantama reikalauja: „Ištirti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcines ištakas ir neskaidrią eigą, o Seimo narius raginame kreiptis į LR Konstitucinį teismą bei kitas teisėsaugos institucijas, kurios pagal kompetenciją padėtų ištaisyti šiurkščius LR Seimo statuto pažeidimus“. Kaip reagavo visuomenės tarnai (valdžia), teisėsaugos institucijos?

Vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl dokumentų klastojimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, bet jis buvo nutrauktas net formaliai neapklausus pirminės medžiagos pateikėjų.  NVO kreipėsi į teismą matydami akivaizdų faktą, kad „plika akimi“ matomas duomenų neatitikimas, kas buvo nutarta Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK) ir surašytose išvadose. Etikos komisijoje svarstytas klausimas tiesiogiai siejosi su Seimo statuto pažeidimais svarstant alkoholio reklamos draudimo atšaukimą. Buvo iškelta byla dėl dokumentų klastojimo. Apklaustieji pateikė savo versiją, kad čia toks neatitikimasatsirado netyčia, tyrėjai tuo patikėjo ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tokiame kontekste reikia kalbėti ir apie teisėsaugos lygį, kodėl žmonės ja nepasitiki? Kai gavo medžiagą iš NVO (garso įrašus, protokolus) tyrėjai tik nusistebėjo: iš kur jūs ją gavote? Jei paprasti piliečiai, NVO sugebėjo išsireikalauti iš Seimo kanceliarijos garso įrašus, protokolus – tai kokios yra galimybės teisėsaugos institucijų tirti ir išaiškinti nusikaltimus? Bet to, paprasčiausiai nenori. Tai kodėl ji išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų?

Iš pradžių „kieti“ pagėrėjai – galiausiai chroniukai

Baisius alkoholio vartojimo padarinius matome kasdien. Ir taip jau metų metais. Siūlomos mokslininkų pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės, bet jos dažniausiai atmetamos, nes neva geriau švieskime, o ne drauskime, tai reiškia: skatinkime kultūringai gerti alkoholį. Nesakau, kad turime tapti abstinentais, bet šiandieninio vartojimo lygis yra akivaizdžiai pražūtingas.

Be abejo, kad bet kokios prekės gamintojas nori sukurti prekės  įvaizdį ir jį parduoti už kuo didesnę kainą, bet jei apsimoka parduoti pigiau, taip turint rezultatą – kuo didesnę apyvartą, logiška, taip ir darys.

Suprantama, kad alkoholio pramonė nesiekia žmonių padaryti alkoholikais. Taip pat ji nenorikitų dėl alkoholio vartojimo atsirandančių baisių pasekmių asmens ir visuomenės sveikatai. Alkoholio pramonė norėtų sveiko, turtingo, ilgalaikio vartotojo. Tačiau realybė tokia: sveikata prarandama, finansinis pajėgumas pirkti šiuos produktus galiausiai visiškaiišsenka, kai dėl išsivysčiusios priklausomybės netenkama darbo ir pan. Tada belieka kontrabandinė, naminė ar batų tepalą laižyti. Toks rezultatas yra neišvengiamas. Paaugliai tikrai neperka kontrabandinių gėralų. Visi pradeda „solidžiai“, „kultūringai“  nuo sidriukų, alaus, o kai jau tampa chroniukais, kai jau praranda darbus ir panašiai – tada belieka tenkintis taip keikiamais kontrabandiniais produktais. Vytautas Šapranauskas gėrė pigų „rašalą“ ar nelegalią naminę? Pinigų turėjo ir pirko „solidžią“. Ar ne todėl Seimo narys Egidijus Vareikis tapo alkoholiku, kad dažnai vartodavo„solidžiuosius“, išreklamuotus produktus?

Narkotinės medžiagos propagandistus graužia sąžinė

Aludarių gildijos prezidentui Sauliui Galadauskui jau pradeda graužti sąžinę dėl tokio niekingo darbo. Tik taip galiu suprasti jo pasakymą Seime šią vasarą, kad tabako pramonės lobinti tikrai negalėtų, o jei bus reikalas, tai ieškosis kito darbo. Te ,,galadauskai“, ,,apulskiai“ ir visi šios srities lobistai turi sąžinės graužatį dėl girtų, žuvusių keliuose, ir užmuštų, nužudytų,visai niekuo dėtų, daugybės buitinių konfliktų sukeltų apgirtus bei praradusių tiek fizinę, o ypač psichinę sveikatą. Mirties valandos akistatoje ,,apulskiams“ ir ,,galadauskams“ tikrai vaidensis košmarai dėl tokios veiklos. Nemanau, kad įmanoma vien pasiteisinti tuo, kad už tai gerai mokėjo, čia tik eilinis darbas.

Paskutiniu metu aktyviai į alkoholio pramonės produkcijos lobistinę veiklą įsijungė Baltijos šalių gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis. Šios milijardines  metines apyvartas pramonės strategai manipuliavimo meną yra įvaldę labai gerai. Kai kurias citatas iš jų pranešimo spaudai verta pacituoti:

„Žinoma, Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, nuo seno yra degtinės gamybos kraštas. Tačiau mes ir kaimynai sau, kaip degtinės regionui, galėtume atstovauti geriau. Šiuo metu klasteryje kartu su skandinavais ir Baltijos kaimynais brandiname planus apie save, kaip degtindarius, pasauliui pranešti garsiau. Istoriškai turime visas teises į gimtojo degtinės regiono vardą, nes protėviai mūsų degtinę ėmė varyti dar XIV–XV amžiuje“, – sakė R. Apulskis.

Alkoholio pramonė, kurios apyvarta ekspertų skaičiavimu siekia vos ne 5 mlrd. Lt per metus, propagandai, reklamai, subtiliems viešiesiems ryšiams skiria daug pinigų. Vienas iš pagrindinių arkliukų, kad tai senovinių tradicijų  puoselėjimas. Šiuo arkliuku joja Aludarių gildija, tuo pačiu ir šis naujas klasteris. O kas tą, vis gausesnio alkoholio vartojimo kultūrą, trukdo puoselėti? Savaime aišku – reguliuojantys įstatymai: „Kelti alkoholio vartojimo kultūrą, tiesą sakant, dažnai trukdo griežti alkoholio reklamos ribojimai. Kaip dažnai, taip ir šiuo atveju, draudimai nieko neišsprendžia, o sukelia priešingą, neigiamą efektą“, – įsitikinęs R.Apulskis. Tik narkotinių medžiagų propagandisto reikia paklausti – kada didžiuosimės, kad pagal tradiciją tapome ir savižudžių kraštu? Gal tai irgi istorinė vertybė? O kas rezultatyviai problemas sprendžia – ne gamintojams spręsti. Apie tai kalba nepriklausomi ekspertai.

Psichiatras doc. Aurelijus Veryga teigia: „Kaip Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovas labai atsakingai tvirtinu, kad alkoholis (nesvarbu ar jis yra kelis šimtus litų kainuojančiame viskyje ar pigiame spirituotame vyne) yra oficialiai pripažintas kancerogenu (medžiaga sukeliančia vėžį), oficialiai pripažintas teratogenu (sukeliančiu apsigimimus) bei yra klasikinė psichoaktyvi medžiaga, sukelianti priklausomybę.“

Labiausiai alkoholio gamintojų klasteris nori išspręsti alkoholizmo problemas, sumažinti vartojimą? Nereikia visuomenės durnais laikyti arba pačiam jos prezidentui R. Apulskiui tokiu apsimesti. Suprask, kaip dabartinė reklama mokina tik saikingai pauostyti alkoholį, tik degustuoti. Reklamos tikslas: vartokite kuo daugiau – toks yra verslo užsakymas, kad jiems plauktų dar didesni pinigai. Pinigai investuojami į reklamą tam, kad grįžtų su kaupu. O ar toks viešasis interesas? O jis privalo būti svarbiausias politikams. Toks turi būti ir žiniasklaidos  priemonėms.

Visuomenė (ypač sąmoninga ir organizuota) aiškiai pasisako prieš alkoholio reklamą. Tai parodo  250 NVO organizacijų kreipimasis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad būtų uždraustą alkoholio reklama. Bet Prezidentė, šiaip vaizduojanti labai kietą moterį, kapojančia pagal nuotaiką pareigūnams galvas ir kitiems nurodinėjančią, kam ką atleisti iš pareigų, povyzoje geležinė ledi, bijojo net viešai pakomentuoti, kodėl pasirašė akivaizdžiai korupcinį alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą.

Pabaigai galiu sakyti, mano manymu, kad šiandien alkoholio reklamos draudimo atšaukimas negalioja, nes šis procesas buvo itin neskaidrus ir prieštaraujantis LR Konstitucijai, kurios 53 straipsnis teigia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Šiandien alkoholio reklama yra nelegali, nes anot Konstitucijos, įstatymai prieštaraujantys Konstitucijai yra paprasčiausiai negaliojantys.

Juozas Dapšauskas

Memorandumo „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ ir 2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius