NAUJIENOS

Apie švietimo problemas: dauguma atsakymų būsimuoju laiku

Kategorija:

Miestas:
Balandžio 13 dieną Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. Vilija Targamadzė inicijavo švietimo asociacijų vadovų, specialiųjų ugdymosi poreikių organizacijų atstovų susitikimą su švietimo, mokslo ir sporto ministre dr. Jurgita Šiugždiniene dėl įtraukaus ugdymo. Susitikimą stebėjo ikimokyklinių įstaigų, mokyklų vadovai.
Tai jau antroji prof. Vilijos Targamadzės surengta diskusija apie pasirengimą įtraukiajam ugdymui. Prieš susitikimą su ministre buvo surinkti ir ministerijai pateikti įvairių švietimiečių asocijuotų struktūrų klausimai.
 
„Mes suprantame, kad ši Vyriausybė, taip pat ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai dirba neseniai, bet mums rūpi perspektyva. Suprantama, ne viską per kelis mėnesius galima padaryti, bet labai svarbu žinoti, kokie ministerijos planai įgyvendinant įtrauktį švietime“, – nuotolinį susitikimą pradėjo prof. Vilija Targamadzė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, pareiškusi, kad pateikta labai daug ir įvairių klausimų, į kuriuos konkrečiai atsakys nuotolinėje diskusijoje dalyvaujančios ministerijos atstovės – Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė, pasirinko bendrą ministerijos veiklos, susijusios su įtrauktimi švietime, pristatymą.

Ministrė priminė principines nuostatas dėl įtraukties švietime ir kad įtraukusis ugdymas yra įtrauktas į Vyriausybės programą. „Man asmeniškai labai norisi matyti veiklos planą, ką konkrečiai per ketverius metus padarysime, taip pat įsivertinti turimus išteklius“, – kalbėjo ministrė.

Kaip teigė ministrė, atsakingi ministerijos darbuotojai iki gegužės 30 dienos turi parengti planą, bet, nelaukiant plano, darbai jau vyksta. Ministrė pažymėjo, kad įtrauktis švietime apima visus švietimo lygmenis – nuo ikimokyklinio iki suaugusiųjų švietimo.

Ministrė pažymėjo, kad kliūčių pašalinimas ugdytis įvairių poreikių turintiems mokiniams reikalauja papildomų resursų. „Įstatymas priimtas, bet konkretaus plano, kaip įstatymas bus įgyvendintas, ministerijoje nepavyko rasti. Tad šiuo metu jis rengiamas. Reikia įvertinti įtraukties įgyvendinimo kaštus, infrastruktūros pakeitimus.

Dėl didelių specialiųjų ugdymo problemų turinčių vaikų, ministrės teigimu, bus palikta teisė rinktis tėvams. Jie nuspręs, ar vaiką leisti į bendrojo ugdymo švietimo įstaigą, ar į specialiąją mokyklą.  
Taip pat ministrė įvardijo svarbiausias problemas, kurios kyla įgyvendinant įtraukties švietime principą. Viena jų – visuomenės nuomonė, kad būtų teigiamai žiūrima į ugdymo pokyčius.

Kita problema – pedagogams trūksta kompetencijos dirbti su kitokiais vaikais. Trečia problema – trūksta pagalbos specialistų etatų, o neretai ir pačių specialistų. Kai kurie pagalbos specialistai Lietuvoje išvis nerengiami. „Kadangi šis problemos yra bendros visoms Baltijos šalims, galvojame, kad dalį jų galėtume spręsti kartu“, – kalbėjo ministrė ir pažymėjo, kad labai svarbu patiems nusistatyti, kokiu greičiu judėsime į priekį. Pasak ministrės, Įtraukiajam ugdymui iki 2024 metų reikės apie 200 mln. eurų.

Tuo pačiu ministrė pažymėjo, kad yra suformuota darbo grupė, kuri sprendžia klausimą apie pagalbos specialistų atlyginimą ir darbo sąlygas
 
„Mokyklose reikalingai ir pagalbos specialistai, ir mokytojo padėjėjai, reikalingas ir mokytojų kompetencijų stiprinimas, nes mokytojai neretai išsigąsta ir kitokio vaiko, ir kad jam reikia  keisti kompetenciją“, – sakė ministrė.
 Komiteto pirmininkė prof. Vilija Targamadzė  pasiūlo ministerijai peržiūrėti klasių dydžius ir klasėje jau dabar įdarbinti mokytojų asistentus.

Vėliau ministerijos atstovės atsakinėjo į švietimiečių asocijuotų struktūrų pateiktus klausimus.
Klausimai buvo susiję tiek su mokytojų kvalifikacija, pagalbos specialistų rengimų, mokyklų pritaikymu ir pan.
Diskusiją paklausyti galima čia: https://www.youtube.com/watch?v=iwfbYbdkhoI
 
MK inf.
 

Reklama