NAUJIENOS

Apie estakados ir baseino statybą, šilumos ūkį, laivus, ankančias Rusnės upes ir stintų emigraciją į Rusiją

Kategorija:

Miestas:

„Rajono plėtra neatsiejama nuo savivaldybės vadovų iniciatyvumo. Jei sėdėsi, laukdamas, kol kažkas kažką padarys ar skirs lėšų kažkuriems darbams, taip ir liksi sėdėti nieko negaudamas ir nieko nepadarydamas. O kai mini misterijų, kitų įstaigų slenksčius, ir išgirsta, ir įsiklauso, ir padeda. Kad ir ką besakytų apie susisiekimo ministrą, jis į mūsų problemą įsigilino ir greitai rado sprendimą. Pritrūkome 400 tūkstančių eurų atsiskaityti už padarytus darbus. Ministro dėka, trūkstamą sumą gavome iš rezervinio fondo. Pamatėme, kad trūksta lėšų Šilutės kultūros centro modernizavimui užbaigti, kreipėmės į kultūros ministrą. Iš Valstybės investicinės programos skyrė 8 milijonus eurų. Dabar jau turime užsitikrinę beveik visą kultūros centro modernizavimui reikalingą sumą. Visada į mūsų problemas įsiklauso ir Vyriausybės kancleris, ir labai realiai pasako, kokios galimybės. Anksčiau būdavo, nuvažiuoji į ministeriją, išdėstai problemas, išvažiuoji ir viskas lieka kaip buvę. Dabar centrinės valdžios požiūris skatina dar aktyviau dirbti ir spręsti kraštui svarbias problemas“, – mintimis dalijasi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Rezultatas – gražėjanti Šilutė

„Prieš dvejus metus iš Telšių atvykau į Šilutę, bet ir per tą laiką spėjau pastebėti, kaip miestas gražėja. Tvarkomos ir gatvės, ir pastatai. Sutvarkomos ir tos vietos, kurių anksčiau niekas netvarkė, – pokyčius Šilutėje apibūdina Šilutės katalikų parapijos klebonas Remigijus Saunorius. – Žiūriu, tvarkomas Šilutės kultūros ir pramogų centras. Darbai pajudėjo ir tvarkant parapijai svarbų objektą – parapijos namus. Prieš kelerius metus šis pastatas buvo virtęs landyne. O statinys gražus, galintis papuošti miestą. Dabar pastatas tvarkomas – baigiamas uždengti stogas. Tikimės, kad po kelerių metų juo galės naudotis tiek bendruomenė, tiek Trečiojo amžiaus universitetas, tiek kiti šilutiškiai. Be abejo, sutvarkyti pastatą vien parapijos lėšomis neįmanoma. Juk remontui reikia daugiau nei milijono eurų. Džiaugiamės, kad kartu su Šilutės rajono savivaldybe galėjome pritraukti ES fondų lėšų.“

Pašnekovas dėkingas šilutiškių bendruomenei už geranoriškumą. Daugiau kaip prieš metus parapijiečiai, verslininkai parėmė bažnyčios remontą. Kas finansiškai, kas darbu. Buvo įrengtas bažnyčios apšildymas, nes iki tol atšalus orams bažnyčios viduje būdavo minusinė temperatūra.

Nuo 2002 metų Šilutėje kunigaujantis Šilutės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Remigijus Šemeklis pasidžiaugia, kad tvarkant gatves, pastatus, viešąsias erdves išsaugoma senoji architektūra – vienas didžiausių šio miesto turtų. „Labai gerai, kad rajono valdžia, organizuodama darbus, derina juos su miesto paveldu, kuriuo labai džiaugiasi iš užsienio atvykstantys svečiai, – pabrėžia Remigijus Šemeklis. – Žinoma, laikas nestovi vietoje, atsiranda nauji reikalavimui miestui. Ir labai gerai, kad savivaldybė iniciatyviai jas sprendžia. Malonu, kad tvarkant miestą atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, kad teikiama parama materialiai sunkiau besiverčiantiems ar ištiktiems nelaimės. Nepamirštami ir parapijų reikalai. 2019-ieji yra pirmieji metai, kai savivaldybė iš biudžeto skyrė paramą tradicinėms religinėms bendruomenėms. Mūsų parapija šias lėšas panaudojome Ramučių bažnyčiai tvarkyti. Už parapijiečių lėšas sutvarkėme bažnyčios stogą, o už savivaldybės skirtas lėšas suremontavome vidaus sienas.“

Šilutėje veikia septynios religinės konfesijos, bet, kaip pabrėžia tiek Remigijus Saunorius, tiek Remigijus Šemeklis, ta įvairovė netrukdo vieniems su kitais bendrauti. „Visi draugiškai sutariame ir nėra jokių piktumų. Meras visus sukviečia į bendrus pasitarimus. Visiems užtenka vietos po šia saule“, – sako Remigijus Saunorius.

„Pas mus užsuka vis daugiau svečių ir visiems stengiamės parodyti Šilutės išskirtinį grožį, ką manau daro ir savivaldybės, ir kitų įstaigų bei įmonių vadovai“, – teigia Remigijus Šemeklis. Pasak jo, kuriant rajono įvaizdį svarbų vaidmenį atlieka renginių gausa ir įvairovė. „Man labiausiai patiko Žuvienės virimo čempionatas, kuriame dalyvavome ir kunigų komanda“, – kalbėdamas apie rajono renginius priduria pašnekovas.

O savivaldybės meras pasidžiaugia, kad organizuojant renginius sulaukiama didelės verslininkų paramos. 2019 metų aktyviausias rėmėjas – UAB „Stamela“, vadovaujama Mato Liepio.

Rajono kultūrinį gyvenimą į naują kokybės etapą pakels modernizuojamas Šilutės kultūros centras.

Modernizuotas šilumos ūkis

Kaip teigia UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Vaidotas Mačiulis, praėję metai jų įmonei buvo itin darbingi. Buvo įgyvendinami šeši projektai. Už tris projektus – už šilumos tinklo įrengimą nuo Šilutės iki Traksėdžių gyvenvietės, šilumos perdavimo tinklo įrengimą sujungiant Rusnės katilinę su gyvenvietės centralizuoto šilumos tiekimo tinklu, Šilutės miesto kvartalinių tinklų rekonstrukciją įmonei per Mero padėkos vakarą įteiktas „Metų bitutės“ apdovanojimas. „Tie projektai labai svarbūs tiek įmonei, tiek gyventojams, tiek aplinkai, nes modernizavus šilumos ūkį, į aplinką patenka mažiau taršos. Pakeitus šilumos trasas, padidėjo šilumos tiekimo patikimumas, įmonė patiria mažiau nuostolių, o tai turi įtakos ir šilumos kainai. Juk vamzdynas nuo Šilutės iki Traksėdžių buvo labai susidėvėjęs ir juo tiekiant šilumą įmonė patirdavo nemenkus praradimus, – praėjusių metų didžiausius darbus apžvelgia Vaidotas Mačiulis. – Reikėjo apsispręsti ir dėl Traksėdžių katilinės. Joje būtinai reikėjo keisti katilus, todėl apsisprendėme, kad ekonomiškai naudingiau šią katilinę panaikinti, o Traksėdžiams šilumą tiekti iš Šilutės katilinės. Rusnėje taip pat seniai reikėjo panaikinti vieną katilinę.“

Kaip pabrėžia direktorius, šiems darbams atlikti buvo naudojama ES parama. Iš ES fondų buvo dengiama 50 proc. finansavimui tinkamų išlaidų.

Verslui trūksta kvalifikuotų specialistų

„Rajone vis aktyviau plėtojami verslai. To rezultatas – stipriai sumažėjęs nedarbas. Žinoma, tam įtakos turėjo ir darbo biržos reorganizavimas, bet ir didžiausias yra verslo nuopelnas. Pernai daugiausia darbo vietų įsteigė UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, vadovaujama Kazimiero Kaminsko, – pabrėžia Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. – Dalis įmonių darbuotojus atsiveža iš Tauragės, Šilalės, Klaipėdos rajonų. Kai kurios įmonės yra įdarbinusios ukrainiečius. Neretai uždarbiauti iš Ukrainos į Šilutės rajoną atvyksta ne tik vyrai, bet ir jų žmonos. Tačiau, žinoma, atsivežami kvalifikuoti darbuotojai. Pagalbinių darbuotojų užtenka, o kvalifikuotų specialistų vis labiau trūksta.“

Meras dėkingas rajono verslininkams, kuriantiems darbo vietas, padedantiems gražinti ir turtinti Šilutės kraštą. Pernai UAB „Autoaibė“ savininkai Arūnas ir Valdas Vaišvilos Šilutėje atidarė naują parduotuvę, sutvarkė jos aplinką. Savivaldybės biudžetą papildo Eimučio Jankausko vadovaujama AB „Šilutės baldai“, Sebastien Jean-Denis vadovaujama UAB „Vėjų spektras“, Arūno Jagmino vadovaujama  UAB „Šilutės polderiai“, Egidijaus Kuzminsko vadovaujama UAB „Šilutės prekyba“ ir kitos įmonės.

Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario pienas“ vienija ne tik Šilutės, bet ir kaimyninių rajono stambesnius ir smulkesnius pieno gamintojus. Kaip teigia bendrovės direktorė Edita Katutienė, susikooperavimas ūkininkams padeda lengviau  susirasti rinkas ir už pieną gauti daugiau pajamų. Pieną parduoda ne tik Lietuvoje veikiantiems pieno perdirbėjams, bet ir Lenkijai. Tačiau, kaip pastebi direktorė, ne pirmą dešimtmetį gyvuojanti kooperatinė bendrovė patiria pokyčius – smarkiai mažėja smulkiųjų pieno ūkių. „Pati esu ūkininkė ir labai gerai suprantu, kad be trisdešimties karvių iš pienininkystės ūkio neišgyvensi“, – pabrėžia Edita Katutienė.

Pasak pašnekovės, nors ūkininkai skatinami burtis į kooperatyvus, bet realaus paskatinimo kaip ir nėra. Tik prieš metus kooperatinė bendrovė „Pamario pienas“ pasinaudojo ES parama ir nusipirko naujus pienovežius. „Žinoma, ir patys nesistengėme aktyviai siekti paramos. Reikalingas nemažas savas indėlis, o laisvų pinigų vis nelikdavo“, – sako Edita Katutienė.

Plėtojant žemės ūkį svarbios ir inovacijos. Derliaus apdorojimo ir kitas žemės ūkiui reikalingas paslaugas teikianti UAB „Grūdų linija“, vadovaujama Tomo Žymančiaus, pernai įkūrė grūdų laboratoriją. Tai palengvinimas ne tik rajono, bet ir kaimynių rajonų ūkininkams.

Stintos emigruoja į Rusiją...

Žvejyba ir Šilutė – du neatskiriami dalykai. Tačiau, kaip pabrėžia UAB „Venteris“ direktorius Modestas Griciūnas, šis verslas sparčiai sensta ir dauguma žvejų – jau perkopę savo keturiasdešimtmetį. „Jaunimas šiuo verslu nenori užsiimti, – teigia pašnekovas ir pajuokauja. – Greitai žvejai Šilutės rajone būsime kaip indėnai Amerikoje. Jaunimas nori pastovesnio uždarbio. O žvejybos versle nėra jokio pastovumo. Gerai, kad ši žiema tokia, galime žvejoti, bet kiek būna žiemų, kai sėdi ir lauki, kol galėsi į marias išeiti. Dažniausiai žiemą žvejyba nutrūksta.“

Modesto Griciūno teigimu, labai didelę įtaką žvejybos verslui daro tai, kad Nemuno deltos upės užakusios. „Kai vanduo kiek pakrenta, guminius batus apsiavęs gali upės žiotyse vaikščioti. Kai buvau vaikas ir su tėvuku važiuodavome žvejoti, Skirvytės žiotyse būdavo 10–11 metrų gylis. Dabar kartais nė metro gylio nebūna. Turbūt daugiau kaip dešimt metų Rusnės žvejai kartu su Šilutės rajono savivaldybės vadovais miname Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, kitų valstybinių institucijų slenksčius, bandydami įtikinti, kad reikia Nemuno deltos upių vagas ir žiotis išvalyti, bet reikalai į priekį nejuda. Valdininkai vienas nuo kito tik stumdo. Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija kažkokius gamtotvarkos planus rengia rengia, ir niekaip neparengia. To rezultatas – dar labiau užankančios upės. Išvalyti upes trukdo ir tai, kad mūsų upių žiotys yra atsidūrusios rezervato teritorijoje“, – padėtį apibūdina Modestas Griciūnas.

Pasak pašnekovo,  čia šimtmečius gyveno žmonės, vertėsi žvejyba, vokiečių laikais šios upės būdavo valomos, bet neišnyko nei vabzdžiai, nei paukščiai, nei žvėreliai. Žmogaus bendrystė jiems nekenkė. „O dabar, kaip mums pasakė vienas aplinkosaugininkas, Nemuno deltoje gyvename ne vieni, nes su mumis gyvena vabaliukai ir paukščiukai, dėl to ir negalima nei upių vagos, nei žiočių valyti, – sako Modestas Griciūnas. – Tačiau tuo pat metu net nesusimąstoma, kad į Nemuno valymą kišant milijonus, dar labiau deltos užakimas skatinamas. Išsiurbtas smėlis supilamas pakrantėse, o per potvynius atplukdomas į deltą.“

 UBA „Venteris“ direktoriaus teigimu,  ankančios deltos upės neigiamai atsiliepia ir žuvininkystei. „Pavasarį, atšilus orams, žuvys neršti plaukia į upes.  „Kadangi žuvys eina prieš srovę, joms reikia tą srovę pagauti. Kai upės žiotys ir vaga užakusios, tos srovės jos beveik nepagauna.  Taip naikinamos dalies žuvų nerštavietės, – kalba Modestas Griciūnas. –  Anksčiau pavasariais labai neblogas būdavo stintų laimikis. Tačiau kokie penkeri metai, kai stintų pavasariais labai mažai pagauname, nes jos, nepagaudamos srovės, migruoja į Rusijos vandenis. Mes matome, kad mariose stintų kiekis nemažas, bet pas mus jos neužeina.“

Ankančios upės perniek paverčia ir kai kurias milijonines investicijas. „Prieš kelerius metus Pakalnės upėje už ES lėšas pastatytas uostas, bet žvejai juo naudotis negalime, nes į marias negali įplaukti laivai. Ir niekam tai neįdomu, nors uosto įrengimas kainavo nemažus pinigus“, – netvarka ramybės neduoda Rusnėje gimusiam, augusiam ir kiekvieną salos kampelį pažįstančiam UAB „Veneteris“ direktoriui.

Modestas Griciūnas prasitaria, kad pastaruoju metu savo veiklą plečia – gavęs ES paramą rengiasi žuvies perdirbimui.

Nauji sumanymai turistų malonumui

Šilutės rajonas vis labiau įsitvirtina turistiniuose žemėlapiuose. Pamažu kraštas atsiveria ornitologinio turizmo gerbėjams ir fotografams. Šį kraštą jau spėjo pamėgti vandens turizmo mėgėjai. Gyventojų ir svečių patogumui kuriama šiuolaikinė infrastruktūra. „Didžiausias 2019 metų laimėjimas – pabaigta estakados statyba“, – ryškiausiu metų įvykiu įvardija Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

„Rusnės estakados projektas – ne tik vienas didžiausių „Kauno tiltų“ įgyvendintų objektų, bet ir vienas reikšmingiausių statinių visos šalies mastu. Mūsų bendrovei iš tiesų buvo garbė savo darbu ir kompetencija prisidėti prie visai Lietuvai reikšmingo statinio, kuris išsprendė unikalaus miestelio – Rusnės gyventojų daugiametes susisiekimo problemas. Esam dėkingi Šilutės rajono merui, Rusnės seniūnei, Nemuno deltos regioninio parko direkcijai ir visai bendruomenei už įvertinimą, aktyvų bendradarbiavimą ir geranorišką supratimą, projekto įgyvendinimo  metu“, – projektu didžiuojasi AB „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius.

 „Kitas labai svarbus praėjusių metų darbas – pradėta daugiafunkcio sporto centro statyba. Per praėjusius metus į šį objektą jau investuota apie 600 tūkst. eurų. Taigi dalis darbų jau padaryta, – sako rajono meras ir pabrėžia, kad pastačius šį centrą su baseinu, Šilutėje atsiras nauja poilsio forma, nepriklausanti nuo metų laiko. – Tikimės, kad 2020 metais Rusnėje bus pradėtas statyti apžvalgos bokštas. Tiesa, jo statyba gan sudėtinga. Paaiškėjo, kad dalį jo konstrukcijų teks plukdyti vandeniu. Turizmo plėtrą paskatins ir kartu su partneriais vykdomas projektas „Baltija visiems“. Jį įgyvendindami įveiklinsime apie kilometrą marių pakrančių Kintuose.“

Kintų kultūrinį ir turistinį gyvenimą paįvairins ir šiuo metu VšĮ „Kintai arts“ ir jos partnerės Audros Juodeškienės įgyvendinamas projektas „Nuo nepaprasto iki pažįstamo“.  Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais iš Kaliningrado. „Įgyvendinant projektą tiek mes, tiek kaliningradiečiai statys senovinius laivus. Mes statysime kurėną. 2021 metų vasarą laivai jau bus pastatyti. Planuojame surengti ekspediciją po marias. Norėčiau tą idėją pasiūlyti ir Nacionalinei ekspedicijai. Jie visur plaukia plaukia, o marios taip ir lieka neapiplauktos. Žinoma, kliūtis – valstybinė siena, bet gal šis projektas padėtų atšildyti santykius su Rusija, – svarsto Audra Juodeškienė. – Manau šis projektas labai svarbus ir kaliningradiečiams. Projektas prisideda prie kaliningradiečių identiteto suradimo. Gal jiems to labai ir nereikia, bet, manau, gyvenant ant tos žemės išsilavinusiam žmogui ta tema yra svarbi. Juo labiau, kad projektas – visiškai ne politinis. Tai projektas apie šių kraštų žmonių veiklą, amatus. Prieš kurį laiką kaliningradiečiai bendradarbiaudami su lenkais įsirengė vikingų kaimą, gal naujų idėjų jiems suteiks ir šis projektas?“

„Šiais metais turėtų pagerėti ir laivyba ties Ventės ragu. Vidaus vandens kelių direkcijai perdavus šį kelią bus sudarytos galimybės įplaukti keltams. Tikimės, kad pavasarį jau prasidės darbai. Planuose – Šyšos sutvarkymas. Šiais metais tęsime pernai pradėtus įgyvendinti projektus. Jei matysime, kad kažkuriam projektui trūksta pinigų, šiek tiek sulėtinsime darbų eigą. Tačiau stengsimės kuo daugiau padaryti. Teigiamos įtakos turi ir tai, kad valstybė padidino galimybes skolintis. Anksčiau galėjome skolintis 5 procentus nuo pajamų, padidino iki dešimties. Šilutės rajonui tai leidžia 1,2 mln. eurų daugiau pasiskolinti“, – planus praskleidžia Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/silute-neria-i-statybas-ir-rekonstrukcijas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/buvusio-zveju-kaimelio-%E2%80%93-kintu-%E2%80%93-metamorfozes
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rusne-rengiasi-mesti-pirstine-anyksciams
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rusne-skrydis-virs-nemuno-deltos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/borisas-belchevas-i-silutes-krasta-atviliojo-svajone-gyventi-arciau-pauksciu-rojaus
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytautas-laurinaitis-igyvendindami-pradetus-projektus-paraleliai-deliojame-naujus-planus-

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Šventinės edukacinės programos vaikams







Reklama