NAUJIENOS

Anykščių krašto partizanai tikėjo, kad Lietuva bus laisva

Kategorija:

Miestas:
2022 m. gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, per 300 anykštėnų ir miesto svečių leidosi į beveik 11 kilometrų žygį Aukštaitijos partizanų takais. Žygio programos autorius ir sudarytojas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas.

Gegužės 15 dienos žygis buvo skirtas Aukštaitijos partizanams pagerbti, aplankant vietas, kur gyveno, kovojo ir žuvo Šarūno rinktinės įkūrėjas, pirmasis Algimanto apygardos vadas ir Karaliaus Mindaugo srities vadas, Laisvės kovų karžygis Antanas Slučka-Šarūnas, šio krašto partizanų poetas, Niūronių kaimo pradžios mokyklos mokytojas ir Algimanto apygardos štabo partizanų leidinių redaktorius Jurgis Urbonas-Lakštutis, Vytauto apygardos štabo narys, Deimanto rajono vadas Antanas Bagačiūnas-Žiedas ir daugelis kitų šio krašto didvyrių, turėjusių ryžto bei valios priešintis didžiulei okupanto karinei jėgai ir tikėti sunkiai pasiekiama pergale.
 

Gal tai sutapimas, o gal ir Apvaizdos dalykas, kad gegužės 7-ąją, Karčių kaime, netoli tos vietos, kur yra partizanų pagarbos žygio starto vieta, rastas Šarūno rinktinės archyvas, nors planuojant žygį apie tai nebuvo žinoma. Pagarbos žygio finišas – Niūronių kaime, kuris yra žinomas kaip rašytojo Jono Biliūno gimtinė, garsus Arklio muziejumi ir dviem žirgynais. Bet mažai kas žino, kad kaimo kapeliuose ilsisi rašytojo brolio Mykolo sūnus, pirmųjų šio krašto partizanų organizatorius ir būrio vadas Jonas Biliūnas. Turėdamas aštuoniolika metų 1919-aisiais jis stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir pradėjo kovą už Laisvę. Nepriklausomybės metais vadovavo Niūronių ir Pavarių kaimų šaulių būriui. Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, 1941 m. pavasarį, subūrė pirmąjį Anykščių krašte partizanų būrį, kuris vienas pirmųjų Aukštaitijoje pradėjo ginkluotą kovą prieš okupantus. Prasidėjus karui ir bėgant okupantams bei koloborantams į Rusiją, jo vadovaujami partizanai, tvarkingai išsirikiavę ir iškėlę trispalves, 1941 m. birželio 25 d. nužygiavo į Anykščius ir išvadavo miestą nuo bolševikų. 1944 m. vasarą prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, J. Biliūnas vėl subūrė bendražygius į partizanų būrį ir iki pat žūties 1945 birželio 23 d. kovojo už Lietuvos laisvę. Niūroniečiai labai gerbė Joną ir kitus kovotojus už laisvę, jam žuvus su penkiais bendražygiais netoli šios vietos kaimo gyventojai skubiai tą pačią dieną surinko žuvusiųjų palaikus ir bijodami, kad jų neišvežtų niekinti į Anykščius, palaidojo. Žuvusieji kaimo gyventojų buvo aprengti kostiumais, jiems padaryti karstai. Palydėti kovos draugų į amžinojo poilsio vietą atėjo Perkūno būrio partizanai, vadovaujami buvusio Niūronių kaimo pradžios mokyklos mokytojo J. Urbono-Lakštučio, ir gausus būrys niūroniečių bei Perkūno būrio partizanų. Lakštutis atsisveikint su bendražygiais pasakė kalbą. Žmonės pradėjo skirstytis, kai pasirodė rusų žvalgybinis lėktuvas, kuris skraidė virš kapinių ir stebėjo susirinkusiuosius. Ant žuvusiųjų kapų buvo pastatyti mediniai kryželiai, kuriuos okupantai ir jų talkininkai ne kartą buvo sunaikinę, bet jie ir vėl buvo atstatomi ir puošiami gėlėmis. Okupantai už paramą partizanams žiauriai atkeršijo šio kaimo žmonėms: 12 buvo įkalinti lageriuose, 35 ištremti į Sibirą.

 
Viena eile išdėstytuose kapuose palaidoti šeši partizanai: būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas, kartu su juo žuvę niūroniečiai Jonas Janukėnas ir Jurgis Jakniūnas, Liudvikas Frėjus (vermachto karys), anykštėnai Vladas Maksimavičius ir Kazys Žiukas, taip pat 1946 m. žuvę trys partizanai: niūronietis Boleslovas Paškonis-Balandis, Justinas Urbonas iš Stakės kaimo ir neatpažintas partizanas.
 
Šio krašto partizanų poetas J. Urbonas-Lakštutis eilėraščių rinkinyje, išleistame Algimanto apygardos štabo, užrašė šiuos žodžius: „Ir vėl bėgs žmonės vieškeliais, dainuos vėl himnus Laisvei, tik saugok juose, Viešpatie, tą, ką krauju mes laistėm.“ Mūsų partizanai tikėjo, kad Lietuva bus laisva.   
 
Žygio metu aidėjo pagarbos ir atminimo salvės, buvo padėtos gėlės ant partizanų kapų, grojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, dainavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, buvo pristatoma karinės ginkluotės ir pokario rezistencijos kovų klubo „Partizanas“ ekspozicija bei surengta paroda „Vanagas su Vanagėliais“, skirta A. Ramanauskui-Vanagui atminti.



Visų susirinkusiųjų džiaugsmui buvo įsimintinas bendravimas su vieninteliu likusiu gyvu Aukštaitijos krašto partizanu, Laisvės premijos laureatu, partizanu Jonu Kadžioniu– Bėda ir kitais partizanų artimaisiais.
Žygyje dalyvavo LR krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevčius ir kiti garbingi svečiai.

Renginio pabaigai – Lietuvos partizanų garbei ir atminimui sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas.

Aldona Jakavonienė
Nuotraukos LGGRTC darbuotojų
 
 

Reklama