NAUJIENOS

Andrius Bautronis: Šaulių sąjunga – patriotizmo, pilietiškumo ir atsakomybės mokykla

Kategorija:

Miestas:
Šiemet Lietuvos šaulių sąjungai sukako šimtas metų. „Pernai šventėme valstybės šimtmetį, o šiemet – Šaulių sąjungos šimtmetį. Tai reiškia, kad šauliai koja kojon eina su Lietuvos valstybe, su jos skausmais ir džiaugsmais“, – „Savivaldybių žinioms“ sakė rugpjūčio 3 dieną Ariogaloje vykusiame 29-ajame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje sutiktas Vytauto Didžiojo antrosios rinktinės vadas Vytautas Žymančius. „Visa organizacijos veikla tampriai susijusi su Lietuvos visuomene. Šie metai paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais. Tai sustiprino visuomenės domėjimąsi šauliais ir jų veikla. Į Šaulių sąjungą stoja tiek jaunimas, tiek ir brandesnio amžiaus žmonės. Juos atveda siekis prisidėti prie valstybės saugumo stiprinimo, – pabrėžia  į sąskrydį atvykęs Lietuvos Šaulių sąjungos vado pavaduotojas Židrūnas Šadauskis. – Džiaugiamės Raseinių šaulių veikla. Ir tame labai didelis dabartinio Raseinių rajono mero Andriaus Bautronio nuopelnas. Jis ėmėsi organizuoti šaulių būrelį Ariogalos gimnazijoje. Jo pavyzdžiu pasekė kitos mokyklos. Andrius yra aktyvus Ariogalos šaulių kuopos vadas.

Užkoduota genuose

„Į Lietuvos šaulių sąjungą atėjau 2010 metais. Tai buvo simbolinis momentas. Kartu su jaunaisiais šauliais daviau šaulio priesaiką, prie netoli Ariogalos atidaromo Daugėliškio miško bunkerio. Ir nors mano pareigos pasikeitė, bet visuomeninė veikla šaulių sąjungoje tęsiasi“, – sako Raseinių rajono meras Andrius Bautronis. Jis – 2014 m. „Misija Sibiras“ dalyvis. Apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, 2016 m. Raseinių rajono savivaldybės apdovanotas atminimo ženklu „Žemaitis“ už lietuvių tautos kultūros, kultūros paveldo, pilietiškumo ir tautiškumo puoselėjimą.
„Galbūt dalyvavimas šaulių organizacijoje yra užkoduotas genuose, nes mano senelis – pokario metų politinis kalinys? Buvo išvežtas į Karagandą ir iš ten nebegrįžo, – tęsia meras. – Prieš dvejus metus su žmona ir tėvuku vykome pasižiūrėti tos vietos, kur senelis buvo kalinamas. Didžiausias skausmas, kad taip ir nepavyko išsiaiškinti, kur jis užkastas.  Mums tiesiog parodė tik vietą, kur to lagerio kalinius laidojo. Kilometras į vieną ar kitą pusę nieko nereiškia. Pamatytos senelio kalinimo vietos tiek man, tiek mano tėvukui buvo jaudinanti akimirka.“
Nuo 2010 metų, kai A. Bautronis tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu, šios organizacijos pokytis Raseinių rajone labai didelis. „Jei 1992–1994  metais Šaulių sąjunga būtų buvusi tokia, kokia yra dabar,  manau, šiandien mes turėtume dar kitokią Lietuvą.  Ji būtų dar labiau patriotiška, dar labiau pilietiška ir dar labiau susitelkusi vienam tikslui“, – mintimis dalijasi meras, o paklaustas, ką jam reiškia dalyvavimas šaulių judėjime, atsako. – Tai realizavimas savęs ir savo meilės Lietuvai. Niekada nebijau prisipažinti, kad be galo myliu Lietuvą. Ir Šaulių sąjunga man yra ta vieta, kur galima dar geriau įgyvendinti savo  meilę šaliai.“
Meras pajuokauja, kad šauliškumas pasireiškia ir vedant tarybos posėdžius. „Net per pirmuosius tarybos posėdžius labai aiškiai ir konkrečiai, be jokių išsiplėtimų pirmininkavau. Ir tai pastebėjo kai kurie tarybos nariai. Ar tai gerai, ar blogai, palieku vertinti tarybos nariams ir rajono gyventojams. Esu įsitikinęs, kad drausmė ir atsakomybė turi būti visur ir visada.  Kiekviename poelgyje“, – pabrėžia A. Bautronis.

Šimto dienų rezultatai

„Nuo darbo meru pradžios prabėgo kiek daugiau negu šimtas dienų. Manau, per tą laiką padarėme gana daug.  Priėmėme sprendimus, kurie rezultatą duos po metų–kitų. Tai švietimo tinklo pertvarka, savivaldybės įmonių įsiskolinimų mažinimas, taikos sudarymas su kai kuriomis įmonėmis, su kuriomis anksčiau savivaldybė bendravo per teismus, mokėjo didžiulius pinigus teisinį procesą vykdantiems advokatams ir beveik visas bylas pralaimėdavo. Susėdome su įmonėmis, kurioms buvo skolinga savivaldybė ar savivaldybės įmonės ir sudarėme taikos sutartis. Paveldėtas finansines skolas mažiname“, – pirmųjų mėnesių veiklą apžvelgia meras.
Švietimo tinklo optimizavimas, kaip pažymi A. Bautronis, prasidėjo dar kovo mėnesį, kai vieni tarybos nariai baiginėjo savo darbus, o naujieji tik pratinosi prie naujų pareigų.  Tai nebuvo sprendimas uždaryti kurią nors mokyklą. Buvo nuspręsta nebeleisti formuoti jungtinių klasių. Kai kurios mokyklos nesikomplektavo kontingento. Dalis jų liko tik pradinės mokyklos. „Kad ir kaip skaudu bebūtų, esu įsitikinęs, kad valstybės ir savivaldybės turtą turime naudoti labai racionaliai. Lietuvoje negali būti tokių dalykų, kad klasėje mokosi trys–keturi vaikai arba sudaroma jungtinė klasė. Juk realiai vaikai yra apvaginėjai. Tarkime, jei vienoje patalpoje mokomi dviejų skirtingų klasių mokiniai, realiai, vienai klasei belieka tik 22,5 minutės. Manau, nė vienas tarybos narys dėl priimto sprendimo nesigaili“, – sako meras.
Ir nors biudžeto surinkimas kiek atsilieka nuo planuoto, meras pasidžiaugė, kad pavyks sumažinti savivaldybės ir savivaldybės įmonių skolas, kurios gerokai buvo perkopusios 7 mln. eurų. Vien „Raseinių statybai“ savivaldybė buvo skolinga daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Savivaldybės vadovai susitikę su įmonės atsakingais darbuotojais išsiderėjo, kad pusę sumos sumokės dar šiais metais, o likusią dalį kitais. Su įmonėmis, kurioms tęsėsi skolos, sudarius taikos sutartis, nuo savivaldybei pavaldžių įstaigų sąskaitų buvo nuimtas areštas, nebekapsi procentai ir nebereikia mokėti antstoliams.
„Nenoriu kritikuoti ankstesnių vadovų, bet, mano manymu, radome labai daug neūkiškumo. Konkretus pavyzdys. Kaulakiuose suprojektuoti nuotekų surinkimo tinklai, bet valymo įrenginių remontas net nenumatyti. Kaip galime leisti žmonėms jungtis prie tinklų, jei nėra galutinio proceso taško? Neatmestina, kad buvo ir tam tikrų suinteresuotų žmonių, kurie vienaip ar kitaip galimai turėjo naudos.  Atėjęs dirbti meru nesiekiu naudos. Kaip gyvenau daugiabutyje name, taip ir gyvenu, važinėju kaip ir važinėjęs ta pačia mašina. Man iš savivaldybės ir valstybės nieko nereikia, – nuostatų neslepia Andrius Bautronis ir priduria, kad didelis dėmesys savivaldybėje skiriamas lėšų taupymui. – Pradėjęs dirbti perpus sumažinau mero tarnybą. Atsisakėme tiek dalies transporto, tiek žmogiškųjų išteklių. Nemanau, kad mero tarnybai reikalingas žurnalistas, kai administracijoje dirba viešųjų ryšių specialistas.  Taigi mero tarnyboje nebeliko nei žurnalisto, nei patarėjo, nei dviejų automobilių. Yra meras, mero pavaduotojas, referentas ir vienas automobilis. Ir visiškai to užtenka. Savivaldybė negali būti naujų darbo vietų kūrėja.“
Atsakingiau bus naudojamas ir savivaldybės administracijos transportas. Visi automobiliai bus pažymėti lipdukais, į juos įmontuota stebėjimo sistema, kad visi savivaldybės darbuotojai žinotų, kiek transportui išleidžiama biudžeto lėšų.

Apie stabilumą ir įkurtuves

Pasiteiravus, kaip pavyksta sureguliuoti santykius su opozicija ir netęsti per praėjusią kadenciją prasidėjusį administracijos direktorių keitimą bei bandymą nuversti tiesiogiai išrinktą merą, pašnekovas nusijuokė, kad politinių oponentų kovingumas išlikęs. „Tačiau opozicija daro savo darbą. Valdančioji dauguma, kurią sudaro Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bei Tvarka ir teisingumas, niekam jokių kelių neužvėrėme. Visada suteikiame visą opoziciją dominančią  informaciją, – kalba meras. –  Kol kas dirbame stabiliai, priimame visus sprendimus. Žinoma, pasitardami, pasikonsultuodami, įsiklausydami į įvairias nuomones. O kaip bus toliau, sunku pasakyti.“
Šimtas dienų pažymėtas ne tik Raseiniuose atsiradusiu tarpusavio supratimu, bet ir įkurtuvėmis. Minint Vilties ir gedulo dieną Nepriklausomybės gynėjų aikštėje atidengti du tolygūs keturių metrų aukščio memorialiniai ženklai Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai atminti.
Rugsėjo mėnesį planuojama atidaryti nakvynės namus, nes benamių dalia yra ištikusi ir ne vieną raseiniški.
Sprendžiamas ir Kryžkalnio memorialo statybos klausimas. Paskelbtas darbų konkursas ir jau rugpjūčio mėnesio pabaigoje bus aiškus rangovas. Kryžkalnio memorialui Vyriausybė šias metais skyrė 250 tūkst. eurų. Tokia pat suma pažadėta ir kitais metais.
Su sąskrydyje dalyvavusiu Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu meras kalbėjosi ir apie Šiluvos, galinčiu tapti svarbiu Europos piligrimu objektu, perspektyvas.

Justė Brigė
Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, Nr.14
Nuotrauka 15min.lt
 
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama