NAUJIENOS

Aktualu biudžetinėms įstaigoms: kaip organizuoti darbą karantino metu

Kategorija:

Miestas:

Karantino dėl koronaviruso metu ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.  Į tokias subsidijas pretenduoti negali biudžetinės įstaigos, kadangi lėšos darbuotojų atlyginimams jų biudžetuose yra numatytos  iš anksto. Deja, pasitaiko atvejų, kai biudžetinių įstaigų darbuotojai priverstinai raginami eiti nemokamų atostogų arba skelbiama prastova.

„Jeigu biudžetinė įstaiga negauna subsidijos, tai nereiškia, kad dėl to ji gali imtis tokių priemonių kaip priverstinės nemokamos darbuotojų atostogos. Tikrai galima surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, kaip pasielgti tokioje situacijoje. Juolab, kad lėšos darbuotojų atlyginimams jau yra numatytos įstaigų biudžetuose“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ministras L. Kukuraitis pabrėžia, kad Vyriausybė primygtinai ragina visą biudžetinį sektorių darbuotojams išlaikyti tokį patį darbo užmokestį, kad jų pajamos per šį sudėtingą laikotarpį nesumažėtų. Jeigu dėl vienos ar kitos karantino metu sustabdytos veiklos krenta biudžetinių įstaigų pajamos, šiuos praradimus reiktų spręsti ne darbuotojų sąskaita, bet kartu su biudžetų asignavimų valdytojais ieškoti būdų, kaip kompensuoti patiriamus praradimus.

 NUOTOLINIS DARBAS. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad kai biudžetinėse įstaigose darbą karantino dėl koronaviruso metu rekomenduojama vykdyti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina tam tikras funkcijas atlikti darbo vietoje arba privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų darbų atlikimą.

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.

DARBUOTOJŲ ĮTRAUKIMAS Į KITAS VEIKLAS. Jeigu tiesioginių pareigų dėl karantino biudžetinės įstaigos darbuotojui sumažėjo, galima įtraukti jį į kitų įstaigos veiklai reikalingų funkcijų atlikimą. Pavyzdžiui, savivaldybių administracijose darbo krūviai pakito skirtingai: vieniems padaliniams darbų sumažėjo, kitiems – padaugėjo. Jeigu savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus darbuotojai šiuo laikotarpiu turi mažai darbo, galima jiems pasiūlyti atlikti šiuo metu reikalingesnes funkcijas, pavyzdžiui, padėti organizuoti gyventojų saviizoliaciją savivaldybės patalpose, prisidėti prie koronaviruso prevencijos. 

PALANKUS METAS GILINTI ŽINIAS. Karantino laikotarpis taip pat – palankus metas darbuotojų mokymuisi nuotoliniu būdu. Kursų organizatoriai netruko persiorientuoti ir daugelis jų naujų įgūdžių moko nuotoliniu būdu, pasitekdami įvairias interneto platformas. 

Ką daryti, jei darbdavys verčia eiti atostogų

Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.

Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Išėjus nemokamų atostogų atostoginiai nėra mokami. Svarbu žinoti, kad neapmokamų atostogų metu darbuotojas nėra draustas socialiniu draudimu, bet aktualiausias šiuo atveju sveikatos draudimas. Jeigu darbuotojas bent vieną dieną per mėnesį dirbo, tuomet už tą mėnesį susimokėti privalomojo sveikatos draudimo savarankiškai nereikia – draudimas galioja. Jeigu neapmokamos atostogos trunka ilgiau nei mėnesį, privalomojo sveikatos draudimo įmoką reikia susimokėti savarankiškai.

Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo įmoka siekia 42,37 eurus per mėnesį.

SADM inf.
pixabay.com nuotr.


Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Vaikų vasara muziejuje








Reklama