NAUJIENOS

Afriką sukrėtė masinė 365 dramblių žūtis: priežastys mįslingos

Kategorija:

Miestas:
Maždaug 365 drambliai žuvo šiaurinėje Botsvanoje (Pietų Afrikoje), kur įvykusią masinę gyvūnų žūtį mokslininkai apibūdino kaip aplinkosauginę katastrofą.

Apie grupines dramblių mirtis pirmiausia buvo pranešta iš Okavngo deltos dar gegužės mėnesio pradžioje, o jau mėnesio pabaigoje mirusių gyvūnų skaičius pasiekė 169.

Birželio mėnesio viduryje šis skaičius jau daugiau nei padvigubėjo, o 70 % mirčių fiksuotos aplink vandenvietes.
„Tai masinis išmirimo atvejis, kurio lygio neregėta labai, labai ilgą laiką. Be sausros sukelto, nežinau kito tokio žymaus išmirimo pavyzdžio,“ – sakė dr. Niall McCann, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios labdaros organizacijos „National Park Rescue“ aplinkosaugos direktorius.

Botsvanos vyriausybė kol kas dar neištyrė gyvūnų pavyzdžių, taigi informacijos, kas galėjo sukelti šias mirtis ir ar tai kelia pavojų žmonių sveikatai, kol kas nėra turima.

Dvi pagrindinės galimybės yra nunuodijimas arba nežinomas patogenas. Juodligė, kuri buvo laikyta viena labiausiai tikėtinų priežasčių, buvo atmesta.

McCann sakė: „Kuomet susiduriame su masiniu dramblių išmirimu netoli žmonių gyvenamų teritorijų, įvykstančiu tuo metu, kai laukinės gamtos sukeltos ligos yra daugelio žmonių galvose, tampa neįprasta, kad vyriausybė dar neišsiuntė pavyzdžių į kompetentingas laboratorijas.“

Vietos liudininkai pasakojo, kad buvo matyti, kaip kai kurie drambliai vaikšto ratais, kas yra neurologinės ligos ženklas.

„Pažvelgus į jų lavonus matyti, kad kai kurie jų krito tiesiai ant veido, kas rodo, kad jų mirtis buvo staigi. Kitų mirtis akivaizdžiai buvo lėtesnė, kaip ir tų, kurie klajojo aplink. Dėl to yra labai sunku pasakyti, koks toksinas tai sukėlė,“ – sakė McCann.

Nugaišo visų amžiaus grupių, abiejų lyčių drambliai, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Keli dar gyvi drambliai atrodė nusilpę ir išsekę, kas rodo, kad artimiausiomis savaitėmis žūti gali dar daugiau gyvūnų.
Tikrasis mirčių skaičius, tikėtina, yra dar didesnis, nes kai kuriuos lavonus ypač sunku pastebėti, skelbia aplinkosaugininkai.

Nunuodijimas cianidu, Zimbabvėje dažnai naudojamas brakonierių, išlieka viena iš šių mirčių sukėlimo galimybių, tačiau nepanašu, kad aplink žūtų dvėseliena mintantys gyvūnai.
Vietos šaltiniai teigia, kad aplink dramblių lavonus pastebima mažiau grifų nei tikėtasi, tačiau jie nedemonstravo neįprastos elgsenos ženklų.

Nėra jokio precedento, dėl kurio tai būtų galima laikyti natūraliu fenomenu, tačiau neatlikus tinkamų testavimų tai išliks neišaiškinta,“ – sakė McCann.

Tarp galimų mirties priežasčių minėtas ir COVID-19, tačiau tai laikoma menkai tikėtina galimybe.
Deltoje gyvena apie 15000 dramblių, kas sudaro 10% bendros šalies populiacijos. Ekoturizmas prie Botsvanos BVP prisideda 10–12% ir savo indėliu nusileidžia tik deimantams. „Drambliai yra laikomi šalies turtu. Tai Okavongo deltoje klajojantys deimantai,“ – sakė McCann. „Tai aplinkosauginė katastrofa – čia kalbama apie valstybę, kuri negeba apsaugoti savo paties vertingiausio išteklio.“

Nugaišusių dramblių iltys nebuvo pašalintos ir aplinkosaugininkai ragina atsakingas institucijas saugoti gyvūnų lavonus, kad jų neužpultų brakonieriai.

Apie dramblių mirtis iš aplinkinių valstybių pranešimų negauta.

„Kyla nerimas dėl atidėliojamų pavyzdžių paėmimų ir jų ištyrimo akredituotose laboratorijose, kad būtų išsiaiškinta ši problema ir tuomet būtų imtasi priemonių jai išspręsti,“ – sakė Mary Rice, „Environmental Investigation Agency“ agentūros Londone vykdančioji direktorė. 

Dr. Cyril Taolo, generalinis Botsvanos laukinės gamtos ir nacionalinių parkų departamento direktorius, sakė: „Mes išsiuntėme pavyzdžius testavimams ir per artimiausias porą savaičių tikimės sulaukti rezultatų. Visgi, COVID-19 apribojimai nepagelbėjo vykdant pavyzdžių transportavimą regione ir visame pasaulyje. Šiuo metu mes kylame iš šios situacijos ir siunčiame pavyzdžius į kitas laboratorijas.“ 

Gismeteo.lt 
Reuters nuotr.

Reklama