30 metų savivaldoje
  NAUJIENOS

30 metų savivaldoje

Kategorija:

Miestas:
„Įdomu, kiek savivaldybių tarybose dirba žmonių nuo pirmosios kadencijos. Neringos savivaldybėje esame du. Tai Vigantas Giedraitis ir aš“, – sako Neringos savivaldybės tarybos narys Arūnas Burkšas.

Pirmųjų rinkimų ypatumai

Į Neringos savivaldybės tarybą, tuomet vadinamą deputatų taryba, Arūnas Burkšas buvo išrinktas 1990 metais. „Mane į tarybą iškėlė Lietuvos atgimimo sąjūdis. Skirtingai nuo vėlesnių rinkimų, kandidatai buvo keliami ir renkami apylinkėse. Toje apylinkėje, kur buvau iškeltas, varžėmės trys kandidatai. Vyko du rinkimų turai ir antrajame ture buvau išrinktas. Tada man buvo dvidešimt penkeri. Apylinkėje buvo apie šimtas rinkėjų. Tad galima sakyti, vienas kitą puikiai pažinojome, – prisimena pašnekovas. – Tada buvome pati didžiausia Neringos savivaldybės taryba per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Buvome išrinkti 25 deputatai. Dabar liko tik 15 tarybos narių. Ir tai buvo pati ilgiausia kadencija, trukusi penkerius metus.“
Pirmosios nepriklausomos Lietuvos savivaldybių tarybų kadencija buvo ir nelengva, ir įdomi. „Prasidėjus 1991 metų sausio įvykiams, deputatai pakaitomis budėdavome per naktį savivaldybės pastate. O sausio 13 išpuolė budėti man su Vigantu Giedraičiu. Nors Vilnius toli, bet visai pašonėje Kaliningrado sritis, kur daug kariuomenės, ir nežinojome, kaip viskas pasisuks. Paskui prasidėjo privatizacija. Per tą kadenciją įsteigėme ir Kuršių nerijos nacionalinį parką. Toje kadencijoje buvo įvestas litas. Kai pagalvoji, labai daug svarbių įvykių tada išgyvenome“, – pasakoja Arūnas Burkšas.

Žingsniai į Europą

1995 metais prasidėjus antrajai kadencijai, Arūnas Burkšas buvo ištrinktas mero pavaduotoju.  Vėliau apie dešimt metų vadovavo „Neringos komunalininkui“.  Ir per tą dešimtmetį buvo renkamas tarybos nariu. Kartu su tuometiniu Neringos savivaldybės ekologu dr. Petru Rusteika jis 1999 m. pradėjo Neringos miesto savivaldybės bendradarbiavimą su Europos ekologiniu švietimo fondu (Fee) Danijoje dėl  dalyvavimo Mėlynosios vėliavos programoje. Neringos paplūdimiai pirmieji Lietuvoje pasipuošė paplūdimių kokybės ženklu – Mėlynąja vėliava.
2007 metais jis vėl išrenkamas mero pavaduotoju, o po metų tampa Klaipėdos apskrities viršininku, vėliau – ministro pirmininko patarėju. Tačiau, nepaisant pareigų, Arūnas Burkšas dirbo Neringos savivaldybės taryboje.

Keitėsi rinkėjai ir savivalda

Per tą laiką pasikeitė ne tik rinkimų į savivaldą tvarka, bet ir patys rinkėjai. Anksčiau, kaip teigia pašnekovas, neringiškiai labai aktyviai dalyvaudavo rinkimuose, dabar – tik pusė rinkėjų į rinkimus ateina. „Tačiau tai nereiškia, kad neringiškiams nerūpi miesto ateitis. Neringoje nekilnojamąjį turtą yra nusipirkę įvairių regionų gyventojai. Dalis jų čia deklaravo ir savo gyvenamąją vietą, nors realiai gyvena visai kitur. Tad jiems labiausiai rūpi, kad būtų sutvarkyta infrastruktūra, kad mieste būtų švaru ir tvarkinga, o visa kita jų nelabai domina, – teigia Arūnas Burkšas, gimęs ir augęs Neringoje, čia sukūręs šeimą, užauginęs vaikus, tad jį džiugina kiekvienas Neringos pasiekimas ir liūdina nesėkmės. – Kai steigėme nacionalinį parką, galvojome apie krašto unikalumo išsaugojimą, bet kai dėl parko sustabdyta kurorto plėtra, kai iškyla daugybė problemų tvarkant infrastruktūrą, kai valstybinės tarnybos tarpusavyje nesutaria ir net teismuose įrodinėja savo teisumą, pradedi galvoti, kad kažkas mūsų valstybėje ne taip. Saugoti krašto unikalumą būtina, bet ar tikrai reikia tiek apribojimų? Žinoma, nemažai kas priklauso ir nuo personalijų. Viena parko direktorė buvo pareikalavusi parengti specialųjį planą, kuriame būtų pažymėtos persirengimo kabinų ir suoliukų vietos. Ir savivaldoje vis mažiau savarankiškumo. Savivaldybės vis labiau tampa nuleistų funkcijų vykdytojais. Centrinė valdžia imasi spręsti tokius klausimus, kuriuos puikiausiai gali išspręsti savivaldybės. Kad ir įstatymas, draudžiantis nuomoti socialinį būstą. Neringoje žmonių atlyginimai nėra dideli. Norėdami prisidurti, jie nuomoja nuomojamą būstą poilsiautojams, sau pablogindami gyvenimo sąlygas. Tad gal nereikėjo visai Lietuvai kirsti tokiu draudimu? Juk kiekviena savivaldybė yra skirtinga ir vietoje lengviau nuspręsti, ar leisti nuomoti socialinį būstą, ar ne. Savivaldybei visiškai surištos rankos teritorijų planavime. Ir juo toliau, tuo mažiau savarankiškumo lieka.“

Metų patirtys apsaugo nuo klystkelių

Arūnas Burkšas pajuokauja, kad pagal šiandieninius didelių politikų vertinimus tris dešimtmečius besitęsiantis darbas savivaldybės taryboje nebėra privalumas. Tačiau niekada ir niekur nėra vieno mato. „Ne kiekvienas žmogus, dirbdamas savivaldybėje išdrįsta viešai kalbėti.  Dažnam reikalingas apsipratimas. Pats prisimenu, kaip būdavo pirmaisiais metais. Būdavo, negaliu nustygti vietoje, nes turiu ką pasakyti ir noriu tai pasakyti. Tačiau kai atsistoju kalbėti, juntu, kaip kelnės nuo didžiulio jaudulio plazda, – prisimena Arūnas Burkšas. – Ilgametė patirtis praverčia ir jaunimui entuziastingai kimbant į klausimus, kuriuos taryba ne sykį ir ne du bandė spręsti, bet rezultato taip ir nepasiekdavo. Tad kartais patirtis reikalinga naujai pradėjusiems veiklą tarybos nariams atvėsinti, apsaugant juos nuo beprasmio laiko gaišimo, sprendžiant daug kartų bandytus išspręsti klausimus. Pagaliau ne tiek daug žmonių yra norinčių dirbti savivaldybės taryboje. Vieni pabando, vieną kadenciją padirba ir pasitraukia. Kad ir mano žmona. Valentina dirba universitete. Yra socialinių mokslų daktarė, dėsto viešojo administravimo discipliną. Prieš rinkimus į praėjusios kadencijos tarybą ją prikalbinau kandidatuoti. Sutiko su sąlyga, kad ją sąraše įrašysime toliau. Atrodo, ji buvo įrašyta septinta, bet ją išreitingavo. Labai sąžiningai ir stropiai dirbo, bet kadencijai pasibaigus pasakė: viskas, man užteko.“
Nepaisant vertinimų įvairovės, Arūnas Burkšas ir „Savivaldybių žinios“ kviečiame atsiliepti tuos tarybos narius, kurie vietos reikalus sprendžia nuo 1990-ųjų metų.

Justė Brigė
 
Nuotr. Arūnas Burkšas su žmona Valentina
Paskelbta "Savivaldybių žinios", 2020, Nr.1

 
 

Susitikimas su politologais

Susitikimas su politologais

Trakų viešojoje bibliotekoje spalio 21 d. vyko susitikimas su politologais Linu Kojala ir Vladimiru Laučiumi. L. Kojala – Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, taip pat šiuo metu yra Vilniaus universiteto...


Reklama