17 kilometrų įdomios patirties ir savo krašto pažinimo
  NAUJIENOS

17 kilometrų įdomios patirties ir savo krašto pažinimo

Kategorija:

Miestas:
Spalio 10 d. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka pakvietė pėsčiųjų žygių entuziastus leistis į 17 kilometrų kelią, besidriekiantį Darbėnų seniūnijos kaimų keliais – nuo Akmenalių, Darataičių kaimelių, vietos miškų, Šlaveitos ir Akmenos upių santakos, Kašučių ežero pakrančių iki Kadagynų miško apgaubtos Erškėtyno šaltinio koplyčios šventvietės. Žygio „Sakralių vietų pėdsakais: senkapiai ir maro kapeliai“ tikslas buvo priminti žmonėms senųjų gyventojų tikėjimą, tradicijas ir tvirtą ryšį su gamta.



2020 m. Kretingos biblioteka inicijavo projektą „Žmonių ir gamtos kultūrų liudijimai – XXI a. iššūkis“, skirtą Žemaitijos kraštui būdingo Kryždirbystės ir kryžių simbolikos reiškinio, įtraukto į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, aktualizavimui ir kultūriniam turizmui skatinti. Šiandien šių senųjų paminklų natūralioje aplinkoje išlikę labai nedaug, daugiausia – Žemaitijoje. 2019 m. net iš 3 koplytėlių Kretingos r. pavogtos vertingos religinės skulptūrėlės, registruotos Kultūros vertybių registre. Tad yra svarbu kalbėti ir pabrėžti, kad paveldas yra ne tik ten gyvenančių bendruomenių nuosavybė ir rūpestis, bet būtina skatinti visų žmonių pilietiškumą, natūralų norą prižiūrėti, saugoti jo turinį.

Pasak projekto vadovės Birutės Naujokaitienės, dar vasarą intensyviai dirbta, kuriant vientisą 7 objektų maršrutą (sakralinės kultūros paveldo vietų pagrindu): Akmenalių kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais, Darataičių kaimo antrosios kapinės, vad. Markapiais, Gargždupio kaimo senosios kapinės, Vaineikių kryžkelės kryžius ir koplytėlė, Vaineikių kaimo antrosios senosios kapinės, vad. Švedų kapeliais, Daubėnų kaimo antrosios senosios kapinės, vad. Maro, Rėvos kapeliais, Erškėtyno šaltinio koplyčia – visi šie objektai įtraukti į interaktyvų lankytinų ir saugomų vietų maršrutą „Sakralių vietų pėdsakais“, kurį galima rasti interaktyviame žemėlapyje „Krašto paveldo gidas“ (Kretingos rajonas) arba atsisiuntus to paties pavadinimo programėlę (Klaipėda Heritage Guide). Visoms šioms saugomoms vietoms aprašyti buvo naudojama ne tik Kretingos bibliotekos kaupiama kraštotyrinė medžiaga, bet ir bendradarbiaujant su operatoriumi Andriumi Ganusausku, parengta vaizdinė medžiaga, įamžinant vietos gyventojų prisiminimus ir pasakojimus. Rengiant medžiagą labai daug padėjo iš Darataičių kilusi Vilija Moncevičiūtė-Gelžinienė, savo prisiminimais dalijosi Adelė Brazdauskienė, Adolfina Viskontienė, Viktorija Balčiūtė Brazdauskienė, Jovita Sineikienė, Jonas Kontrimas, Sofija Šorytė Beniušienė, Angelina ir Nikodemas Litvinai, Vanda Šimkuvienė, Bronislava ir Juozas Stonkai. Visi vaizdo įrašai pritaikyti ir klausos sutrikimų turintiems asmenims. Gestų kalbos vertėja Kristina Buntinė visą informaciją išvertė į gestų kalbą.



Žygiuodami parengtu maršrutu, žygeiviai galėjo ne tik pasigrožėti rudenėjančia gamta, bet aplankyti paslaptingus ir mistiškus šiuose kraštuose išlikusius senkapius ir kitas kultūros paveldo vietas. Mediniai kryžiai, koplytėlės nuo seno yra neatskiriama Lietuvos peizažo dalis. XIX a. jų būta kone kiekvienoje sodyboje, pakelėse, net miškuose. Bendradarbiaujant su VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojais sudarytas patogiausias objektų lankymo maršrutas. Žygio metu buvo numatyti sustojimai ne tik ties kiekvienu objektu, bet ir pasiūlyti susitikimai su įdomiais žmonėmis, turinčiais kompetencijų kalbėti apie kultūros, istorijos, gamtos paveldą. Viso žygio metu miško paslaptimis ir įdomybėmis dalijosi miškininkė, gidė Gražina Banienė. Žygeiviai išgirdo pasakojimus apie miškų atsodinimo procesus, reikalaujančius išmanymo ir profesionalių žinių, sužinojo, kokiu tikslu aptveriami skruzdėlynai, išvydo įspūdingą bebrų užtvanką, bandė atpažinti miško žvėrių pėdsakus.
Šalia Šlaveitos ir Akmenos upių santakos žygeivių laukė miško terapeutė Aistė Virketė, kuri kalbėjo tema „Miško skonis: valgomis laukiniai augalai“. Sertifikuota ekoterapijos praktikė atskleidė, kaip pasiekti gerų emocijų lėtos, lengvos patyriminės kelionės mišku metu. Aistė pasakojo apie miško maudynes, pakvietė užsiplikyti bendrą žygeivių arbatą bei paragauti džiovintų Lietuvos miško uogų.

Pusiaukelėje, nukeliavus apie 8 km, pėsčiųjų žygio dalyvius atsikvėpti priėmė Kašučių ežero pakrantėje įsikūrusios „Kalniaus sodybos“ šeimininkas Giedrius Kalnius. Čia žygeivius taip pat sutiko senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi, pristačiusi net IX a. šio krašto patiekalus: Edita paruošė tokius patiekalus kaip naminė duona, kanapinis sviestas, kepti sūriai, šviežiai rūkyta žuvis bei ką tik iš krosnies ištrauktos bandelės.

17 kilometrų įdomios patirties, savo krašto pažinimo, įvairių skonių ir pabendravimo. Pėsčiųjų žygis – vienas geriausių priimtų sprendimų, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vietos išskirtinumo ženklus, saugotinų paveldo objektų svarbą. Didžioji dalis aplankytų objektų yra paskelbtos valstybės saugomomis kultūros vertybėmis, tačiau iš tiesų visi jie puoselėjami tik vietos gyventojų rankų. Todėl svarbu pakviesti kuo daugiau žmonių realiai pamatyti šias kultūrines, istorines vertybes, patiems pajausti jų svarbą. Tai natūraliai skatina žmonių norą toliau domėtis ir saugoti mus supantį paveldą.
 
Birutė Naujokaitienė
Kretingos rajono savivaldybės
M. Valančiaus viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
 

Susitikimas su politologais

Susitikimas su politologais

Trakų viešojoje bibliotekoje spalio 21 d. vyko susitikimas su politologais Linu Kojala ir Vladimiru Laučiumi. L. Kojala – Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, taip pat šiuo metu yra Vilniaus universiteto...


Reklama