NAUJIENOS

Minėsime poeto, partizano Broniaus Krivicko 100-ąsias gimimo metines

Kategorija:

Miestas:
„Išpuiko žmonės. Ir dievus užmiršo.
Jiems melstis ir aukot nustojo
Ir ėmė nosis baisiai riest į viršų.
Net patys tapt dievais susigalvojo.“

(Bronius Krivickas)

Artėja kritiko, poeto, dramaturgo, novelisto, partizano B. Krivicko 100-osios gimimo metinės. B. Krivickas gimė 1919 m. lapkričio 17 d. Pervalkų kaime prie Pasvalio. Šeimoje užaugo 7 vaikai. Bronius buvo penktas. Jis turėjo seseris Oną, Veroniką, Stasę ir brolius Joną, Antaną, Juozą. Vaikams paaugus, 1929 m. tėvai pardavė turimą ūkį, paėmė iš banko 10 tūkst. litų paskolą ir už Suosto, Kiauliškių kaime, nusipirko iš Rygos kurijos 80 ha ūkį.

Iš visų vaikų į mokslus tėvai leido tik vieną Bronių. Pradžios mokyklą baigė Suoste, tikriausiai gerai, nes 1931 m. priimtas į Biržų gimnazijos antrą klasę. Čia buvo aktyvus literatūrinių vakarų organizatorius, gimnazistiško laikraštėlio „Literatas“ redakcijos narys, kompanijos siela. Artimai draugavo su gimnazijos literatais – Eugenijumi Matuzevičiumi, Leonardu Žitkevičiumi, Pauliumi Dreviniu ir geriausiu draugu, taip pat būsimu partizanu Mamertu Indriliūnu (jo 100-ąsias gimimo metines minėsime 2020 m. sausį). Ateitininkų žurnalo „Ateitis“ kronikose pirmąkart B. Krivicko pavardė pasirodė 1935 m. Vėliau dažnai spausdinosi to meto periodinėje spaudoje.

1938 m., baigęs Biržų Antano Smetonos gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Universitete aktyviai dalyvavo „Šatrijos“ draugijos veikloje, lankė Balio Sruogos Teatro seminarą, redagavo „Ateities“ žurnalą, dirbo žurnalo „Studentų dienos“ redakcijoje. Profesoriaus V. Mykolaičio-Putino buvo nusižiūrėtas profesūrai savo vietoje.

Lietuvai atgavus Vilnių, studijas B. Krivickas tęsė Vilniaus universitete, kurį baigęs tapo diplomuotu lituanistu. Dirbo žurnalo „Kūryba“ redakcijoje. Į vakarus trauktis nenorėjo. Draugui Alfonsui Nykai-Niliūnui prisipažino, kad „vakarai, tokie, kokie jie dabar yra, jo visiškai netraukią“. Grįžo pas savuosius.

1944 m. rudenį B. Krivickas buvo pradėjęs mokytojauti Biržų gimnazijoje, bet, jausdamas pavojų, 1945 m. žiemą pradėjo slapstytis, vėliau pasitraukė į mišką, pasirinko partizano, kovotojo kelią, juo labiau, kad du jo broliai Jonas ir Juozas jau buvo kovotojų gretose. Partizanavo Nemunėlio Radviliškio apylinkėse, Skaistkalnės miškuose. Ir ten, miške, rašydavo eiles, jas perrašinėdavo ir dalindavo žmonėms. Vertė J. V. Getės eilėraščius. Ginklo brolių buvo tausojamas, pagarbiai vadintas „profesoriumi“. Išmoko latvių kalbą, domėjosi rusų literatūra. Kūrybą pasirašinėjo slapyvardžiais – Būtvydis, Klaidatikis, Rivaišas, bet labiausia žinomas slapyvardžiu Vilnius.

1951 m. iš Biržų krašte likusių partizanų buvo įkurta Pilėnų tėvūnija, o B. Krivickas perkeltas į Panevėžio apygardos štabą. Rūpinosi spauda. Leido pogrindinius laikraščius „Laisvės kova“, „Aukštaičių kova“. Išsilaikė ilgai. Žuvo 1952 m. rugsėjo 21 d. Raguvos miške, išduotas kankinimų neištvėrusio kovos draugo. Užkastas netoli bunkerio. Tik po metų, kartu su Broniumi žuvusio Mykolo Blinkevičiaus - Nemuno tėvas Antanas Blinkevičius kartu su patikimais kaimynais atkasė abu žuvusiuosius ir slapta perlaidojo Raguvos seniūnijos Putiliškių kaimo kapinėse.

1995 m. kapinėse buvo įrengta paminklinė plokštė, 1996 m. rugpjūčio 17 d. atidengtas skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus paminklas. 1999 m. kraštietis literatūrologas Virginijus Gasiliūnas sudarė ir išleido B. Krivicko raštus. 2008 m. žuvimo vietoje pastatytas dizainerio R. Navicko sukurtas tipinis atminimo ženklas.

Po mirties B. Krivickas apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1996 m. vasario 16 d. prezidento Valdo Adamkaus po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Jam pripažintas kario savanorio statusas, Krašto apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 13 dieną suteiktas kapitono laipsnis.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka parengė projektą „Atmintis mūzos ir ginklo broliams“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, koofinansuoja Biržų rajono savivaldybė. Projektas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metams paminėti, akcentuojantis pasipriešinimą okupacijai ne tik ginklu, bet ir žodžiu, ir B. Krivicko 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Projekto renginys B. Krivicko žodžiais „Turim būt savam kely lyg plienas“ bibliotekos salėje vyks lapkričio 16 d., 13 val. Jo metu bus pristatytas trumpas edukacinis filmukas „Bronių Krivicką prisimenant“, dalyvaus literatūrologas Virginijus Gasiliūnas, istorikas Valdas Striužas, aktoriai Virginija Kochanskytė ir Vytautas Gasiliūnas, Biržų „Saulės“ gimnazijos mokiniai, folkloro ansamblis „Kupolė“ (Kaunas) atliks partizanų dainas.

 

Liuda Prunskienė,
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

Nuotraukoje - B. Krivickas. Nuotrauka iš interneto.

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Bukantės dvarelyje – edukacinė popietė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Svetimas skausmas į širdį nesminga

Reklama