10 tūkst. eurų kliento pirkinys grynaisiais verslininkui gali lemti pinigų plovimo patikrą

Jau mėnesį yra įsigalioję nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įgyvendinantys 5-osios AML (anti-money laundering) direktyvos reikalavimus. Jie gerokai išplečia subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, ratą. Ypač suklusti turėtų verslininkai, kurių klientų pirkiniai mokant grynaisiais siekia 10 tūkst. eurų ribą bei iki šiol neįsidiegę privalomų procedūrų.

Įprasta, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija akcentuojama finansų rinkoje. Tačiau perkeliant ES direktyvų nuostatas, įstatymas subjektų sąrašą, kuriems taikomi šie reikalavimai, nuolat praplečia. Be finansų įstaigų, įstatymas taikomas ir auditoriams, antstoliams, notarams, advokatams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms, taip pat loterijų ar lošimo organizatoriams, virtualių valiutų keitykloms, NT agentams ir kitiems. 

Riba – 10 tūkst. eurų 

Be to, šis įstatymas taikomas ir asmenims, kurie užsiima komercine ūkine veikla ir prekiauja bet kokiu turtu, kurio vertė yra 10 tūkst. eurų arba daugiau, kai už tokį turtą atsiskaitoma grynaisiais pinigais. 

„Dalis verslininkų tebegalvoja, jog pinigų plovimo prevencija – tai kažkas, kas turi rūpėti tik bankams. Iš tiesų, šio įstatymo reikalavimai taikomi ir prekybininkui, kuris, tarkime, parduoda 10 tūkst. eurų arba daugiau kainuojantį prabangų televizorių, ir automobilių pardavėjui, jeigu automobilio vertė yra 10 tūkst. eurų ar daugiau, kai pirkėjai atsiskaito grynaisiais pinigais“, – sako asocijuota advokatų kontoros „Averus“ partnerė advokatė Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė. 

Kita vertus, kai kuriems subjektams įstatymas nenurodo grynųjų pinigų aspekto. Tai galioja, pavyzdžiui, kai NT brokeriai teikia tarpininkavimo paslaugas išnuomodami nekilnojamąjį turtą, kurio mėnesinė nuomos vertė yra 10 tūkst. eurų ar daugiau. Taip pat  galerijoms ar kitiems asmenims, kurie prekiauja meno kūriniais ar teikia tarpininkavimo paslaugas šioje srityje, parduodant meno kūrinius už minėtą ar didesnę sumą.

Privalo užtikrinti kontrolę

Įstatymas taikomas ne tik gana plačiam ir įvairiam subjektų ratui, bet  ir numato jiems daug įpareigojimų. 

„Ūkio subjektai, kuriems taikomi įstatymo reikalavimai, privalo nustatyti ir laikytis vidaus politikos bei kontrolės procedūrų, įskaitant reikalavimus dėl kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo, tikrinimo, rizikos vertinimo ir valdymo. Taip pat užtikrinti dalykinių santykių ir operacijų stebėseną, tvarkyti registracijos ir kitus žurnalus, įstatyme nustatytais atvejais teikti informaciją FNTT“, – sakė L. Taletavičiūtė-Misiūnienė. 2018 metais įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, FNTT gavo 1368 pranešimų apie įtartinas operacijas. 

Pasak L. Taletavičiūtės-Misiūnienės, įstatymas taip pat įpareigoja paskirti valdybos narį ar kitą asmenį, (jei įmonėje valdyba nesudaroma), kuris organizuotų įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, bei vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su FNTT. Apie tokių asmenų paskyrimą ar pakeitimą per 7 darbo dienas įmonė privalo informuoti FNTT.

FNTT skyrė baudas iki daugiau kaip 2 tūkst. eurų

Šio įstatymo priežiūrą vykdo FNTT, Lietuvos bankas, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos advokatūra ir kitos priežiūros institucijos. 

Įstatymas numato kelių rūšių poveikio priemones, pažeidusiems įstatymo reikalavimus: įspėjimą, baudą, valdybos nario ar kitas vadovaujančias pareigas įmonėje užimančių asmenų laikiną nušalinimą nuo pareigų, laikiną teisės disponuoti lėšomis ar turtu apribojimą ir kt. 

„Pernai vienos įmonės vadovui buvo skirta 2 tūkst. eurų bauda, nes jis neužtikrino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Įmonėje nebuvo atitinkamų procedūrų, nebuvo paskirtas atsakingas už šią sritį asmuo. Be to, įmonė nepranešė FNTT kliento tapatybę patvirtinančių duomenų ir informacijos apie kliento vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais – 22 tūkst. eurų, už kuriuos buvo pirktas automobilis. Galiausiai, ji neatliko tinkamo kliento asmens tapatybės nustatymo, kuris šiuo atveju buvo būtinas“, – vieną iš pažeidimų atvejų komentavo „Averus“ kontoros advokatė. 

Už analogiškus pažeidimus, buhalterines paslaugas teikiančių įmonių vadovams 2019 ir 2018 metais buvo skirtos baudos nuo 500 iki daugiau kaip 2 tūkst. eurų. 

„Apibendrinant, sankcijos iš esmės skirtos už tai, kad nebuvo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją užtikrinančių vidinių procedūrų, nepaskirtas atsakingas už šią sritį asmuo ir už tinkamai neatliktą naudos gavėjo ar kliento tapatybės nustatymą“, – sakė „Averus“ kontoros asocijuota partnerė L. Taletavičiūtė-Misiūnienė. 

Kitos priežiūros institucijos taip pat taiko poveikio priemones įstatymo reikalavimus pažeidusiems subjektams. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas 2019 m. už privalomo nurodymo pašalinti inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus neįvykdymą vienam finansų rinkos dalyviui yra skyręs reikšmingą, daugiau kaip 245 tūkst. eurų baudą.

Įstatymo pažeidimas kenkia įmonės reputacijai 

„Įmonių vadovams paskirtos administracinės nuobaudos yra ne tik vadovui asmeniškai pritaikyta atsakomybė – neretai tai suduoda smūgį ir įmonės reputacijai. Juo labiau, kad įsiteisėjus sprendimui dėl taikytos poveikio priemonės, išsami informacija paskelbiama priežiūros institucijų interneto svetainėse, iš kur pasiekia ir žiniasklaidą“, – sakė L. Taletavičiūtė-Misiūnienė. 

Įmonėms ji patarė atidžiai įvertinti, ar patenka į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo taikymo apimtį, ir užtikrinti, jog laikomasi įstatyme nustatytų reikalavimų.

„Averus“ yra verslo teisės advokatų kontora, turinti būstines Vilniuje ir Klaipėdoje. Bendrovėje dirba 19 darbuotojų. Tarptautinis teisės žinynas „Legal 500“ jau ne vienerius metus pripažįsta „Averus“ viena pirmaujančių advokatų kontorų Lietuvoje aviacijos, laivybos bei transporto, ginčų ir nekilnojamojo turto srityse.

Nuotr: Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė