NAUJIENOS

Storosios žarnos vėžys: kaip jį atpažinti ir kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kategorija:

Miestas:
Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių susirgimų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Aptikta ankstyvoje stadijoje ši sunki ir pavojinga liga gali būti sutramdyta. Dėl šios priežasties Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rimantas Baušys pataria atkreipti dėmesį į ligos simptomus ir nepamiršti vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos.

Pasak gydytojos storosios žarnos vėžys yra trečias dažniausias piktybinis susirgimas pasaulyje tarp vyrų ir antras – tarp moterų. Kasmet pasaulyje storosios žarnos vėžiu suserga beveik du milijonai žmonių. Lietuvoje storosios žarnos vėžys yra viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių. Mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, o per metus nuo storosios žarnos vėžio miršta daugiau kaip 800 žmonių.

Rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra susijusi su mėsos, ypač raudonos, bei alkoholio vartojimu, nutukimu bei amžiumi. Taip pat įrodyta, kad fizinis aktyvumas ir maisto, kuriame gausu skaidulų, vartojimas mažina tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu.

Anot abdominalinės chirurgijos gydytojo, dauguma žmonių mano, kad storosios žarnos vėžys yra paveldimas. Tai iš dalies yra tiesa: jei kas nors iš paciento pirmos eilės giminaičių, pavyzdžiui, vienas iš tėvų, sirgo storosios žarnos vėžiu, rizika susirgti šia liga išauga iki 6 procentų, o jei jie vėžiu sirgo būdami iki 45 metų amžiaus, rizika padidėja 10 procentų. Jei šeimoje buvo 2 ar daugiau pirmos eilės giminaičių, susirgusių storosios žarnos vėžiu, rizika susirgti padidėja iki 17 procentų. Tačiau tik mažiau nei 10 procentų visų vėžio atvejų gali būti paaiškinami genetiniais pakitimais. 

„Taigi, galima teigti, kad rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didėja vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurie vartoja daug riebalų, mėsos, alkoholio, rūko, kurių šeimoje buvo sirgusių storosios žarnos vėžiu ar kurie sirgo kitomis storosios žarnos ligomis“, – apibendrina dr. R. Baušys.

Nereikia baimintis tyrimo

Simptomų, būdingų vien tik storosios žarnos vėžiui, pasak pašnekovo, nėra. Vis dėlto pas gydytoją derėtų nedelsiant suskubti, kai pakinta paciento tuštinimosi pobūdis, atsiranda kraujo išmatose arba vargina pilvo skausmai, pūtimas ar atsiranda bendras silpnumas ir yra nustatyta mažakraujystė.

„Svarbiausias ir pagrindinis tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti storosios žarnos vėžį, yra fibrokolonoskopija. Jos metu galima įvertinti naviką, paimti dalį jo ištyrimui, kad galėtume atsakyti, ar tai yra vėžys, ar gerybinis navikas. Tyrimo metu galima ne tik diagnozuoti, bet ir pašalinti priešvėžinius darinius. Nors vis dar gaji nuomonė, kad tai – nemalonus ir skausmingas tyrimas, tačiau jo bijoti tikrai neverta, nes fibrokolonoskopija atliekama taikant bendrąją nejautrą ir pacientas nejaučia nei skausmo, nei kitų nemalonių pojūčių“, – pasakoja dr. R. Baušys.

Gydytojo teigimu, Lietuvoje šiai ligai yra skiriama vis daugiau dėmesio – 2009 m. pradėta taikyti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa,  skirta visiems 50–74 metų (imtinai) asmenims.

„Atliekant fibrokolonoskopiją, kol dar nėra jokių simptomų, galima ne tik nustatyti storosios žarnos vėžį ankstyvoje stadijoje, bet ir diagnozuoti kitus ikinavikinius pakitimus storosios žarnos gleivinėje ir taip išvengti storosios žarnos vėžio. Todėl visus, kurie jau sulaukė 50-ies ir dar nedalyvavo šioje programoje, kviečiu kreiptis į savo šeimos gydytoją – tai gali padėti išvengti didelių nemalonumų ateityje“, – tvirtina  abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. R. Baušys.

Gyvybiškai svarbu nustatyti kuo anksčiau

Tik kas trečiam pacientui storosios žarnos vėžys nustatomas ankstyvos – pirmos arba antros – stadijos. Vienam iš penkių ši liga diagnozuojama pavėluotai, tuomet belieka konstatuoti ketvirtos stadijos vėžį. „Kuo anksčiau bus nustatyta liga, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis“, – pastebi gydytojas.

Jo teigimu, jei vėžys nustatytas tik pačioje storojoje žarnoje ir jis nėra išplitęs į limfinius mazgus ar nėra atsiradę atokiųjų metastazių, paciento penkerių metų išgyvenamumas siekia daugiau nei 90 procentų. Deja, nustačius ketvirtos stadijos vėžį, tikimybė išgyventi penkerius metus tesiekia apie 14 procentų. 

Ne metastazinis storosios žarnos vėžys gydomas chirurgiškai – operacijos metu šalinama dalis storosios žarnos. Vis dažniau šios operacijos atliekamos minimaliai invazyviais metodais – laparoskopiškai, kuomet pilvo sienoje po operacijos lieka tik nedidelis randas po pjūvio, per kurį pašalinama žarnos dalis. Tačiau visais kitais atvejais storosios žarnos vėžio gydymas yra sudėtingesnis: reikalinga chemoterapija, radioterapija ir įvairūs kiti gydymo metodai. 
„Deja, tačiau būna ir tokių atvejų, kuomet pacientui nebegalima padėti ir belieka tik paliatyvus gydymas ir slauga. Todėl dar kartą noriu pabrėžti, kad kuo pacientas anksčiau kreipsis į gydytojus, tuo bus geresni ne tik gydymo rezultatai, bet ir pats gydymas bus ne toks sudėtingas, – pabrėžia dr. R. Baušys. – Todėl visiems linkiu maitintis sveikai, daug judėti, atsisakyti žalingų įpročių ir, jei jums jau suėjo 50 metų, priminti savo šeimos gydytojui, kad norite sudalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje“.

 
Rytis Gerlikas

Reklama