Kaip jaučiasi į globą patekęs vaikas?

Kaip jaučiasi į globą patekęs vaikas? Į šį klausimą gali atsakyti tik tai išgyvenęs žmogus. Deja, ne visi galėtų paaiškinti šiuos jausmus žodžiais, nes kartais išgyvenimai būna tokie skaudūs, kad neįmanoma jiems rasti žodžių. Dauguma gali tik įsivaizduoti, kas vyksta vaiko viduje ir ką jam teko patirti, jeigu šiandien jis negali gyventi su savo tėvais.
 

Situacijos būna labai įvairios, bet kiekviena jų yra pati sunkiausia ir skaudžiausia ją išgyvenančiajam. Visiškai nesvarbu, ar į globą patenka kelių dienų kūdikis, mokyklinukas ar paauglys, visi jie jaučia panašius, sunkiai suvokiamus išgyvenimus.

Atsiskyrimas nuo tėvų – didžiausias stresas

Atsiskyrimas nuo tėvų yra netektis, vienas iš daugiausia streso keliančių veiksnių žmogaus gyvenime, kai tenka išgyventi sielvartą dėl patirto praradimo, ne tik pačių gimdytojų, bet ir namų, daiktų, naminio gyvūnėlio, draugų, įprastos aplinkos ar mokyklos. Jeigu esate savo gyvenime patyrę netektį, Jums bus lengviau įsivaizduoti, ką išgyvena vaikai, kai netenka visko, ką vadino savo pasauliu. Vieni su netekties jausmu susitvarko pakankamai greitai ir priima savo gyvenimą tokį, koks jis yra dabar. Tam įtakos turi asmenybės savybės, teigiamai veikianti aplinka, palaikantys žmonės, patiriamos sėkmės, psichologinis atsparumas, laiku suteikta reikiama pagalba, tačiau tokių atvejų galime suskaičiuoti vienetus, nes dažniausiai į globą patenka vaikai, kurie yra išgyvenę ne vieną traumuojantį įvykį: šeimoje patirtą fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą, apleistumą, nuolatinį alkį ir šaltį, baimę, tėvų skyrybas, artimųjų mirtį ar savižudybę, gaisrą, eismo įvykį, jų atsisakė tėvai, nuolat patiria bendraamžių patyčias, ne kartą buvo patekę į globą ir daugelį kitų traumuojančių įvykių. Visi šie veiksniai apsunkina netekties išgyvenimą ir trukdo prisitaikyti visuomenėje, sukelia daug sunkumų tiek vaikui tiek globėjui bei aplinkiniams. Patirtos traumos lemia mokymosi ir bendravimo su bendraamžiais sunkumus, elgesio bei emocijų valdymo problemas.

Globėjo pareiga – padėti vaikui susikurti saugų pasaulį

Globėjas, priimdamas į savo šeimą vaiką, priima ir vaiko patirtį, skausmą, visus jausmus ir žodžius, palaiko ir padeda, supažindina su kitokiu, dar neatrastu saugiu pasauliu. Pagaliau padeda patikėti savimi, suaugusiaisiais ir jį supančia aplinka, pagaliau sušildo širdį ir padeda pasijausti mylimu vaiku, pagaliau padeda gyventi ir patirti tikrą nerūpestingą vaikystę, kurios nusipelno kiekvienas vaikas.

Patyčios – dažna globojamų vaikų patirtis

Kiekvienų metų kovo mėnesį minima savaitė be patyčių, todėl būtina paminėti, kad būtent į globą patekę vaikai labai dažnai patiria visuomenės diskriminaciją bei bendraamžių patyčias. Patyčios – tai įvairus elgesys, kai vaikai žemina, skaudina vieni kitus. Tai gali būti apkalbinėjimas, erzinimas, gąsdinimas, ignoravimas, kabinėjimasis, kuprinės, sąsiuvinių ar kitų daiktų atiminėjimas, mušimas, piktų, erzinančių SMS žinučių ar elektroninių laiškų siuntinėjimas, pinigų atiminėjimas, pravardžiavimas, stumdymas ir kt. Kartais patyčios gali atrodyti panašios į draugų pajuokavimus ar draugiškus patraukimus per dantį. Vis dėlto patyčios nėra humoro forma! Kai juokaujama, linksma būna abiem žmonėms, o tyčiojantis linksma tik vienam vaikui – kitas tuo metu jaučiasi labai įskaudintas. Patyčios vaikui gali sukelti skaudžių pasekmių jam suaugus, nes tai yra traumuojantis įvykis. Patyčias patiriantys vaikai pasižymi nepasitikėjimu savimi, jiems sunkiau sekasi mokytis, sudėtinga susirasti draugų, jie būna labai jautrūs, uždari arba priešingai – demonstruoja agresiją ir nevaldo pykčio. Patiriamos patyčios didina savęs žalojimo ir savižudybės riziką, įsitraukimą į nusikalstamą veiklą, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą bei depresijos ar kitų ligų įšsivystymą.

Kiekvienas vaikas vertas turėti šeimą

Vaikai nesirenka tėvų. Vaikai negimsta blogi. Kiekvienas vaikas nori būti mylimas, jaustis saugus, turėti darnią šeimą ir šiltus namus. Vaikai yra vaikai. Kartais nutinka taip, kad tik į globėjų šeimą patekęs vaikas išpildo didžiausius savo troškimus.

Na, o jei ir Jūs esate nors trumpai pasvarstę apie galimybę išpildyti didžiausią vaiko troškimą – gyventi šeimoje, kviečiame kreiptis į Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centrą, kuriame dirbantys darbuotojai yra pasirengę Jus lydėti visame globos ar įvaikinimo kelyje.

Mus rasite adresu Dariaus ir Girėno g. 27, Radviliškyje, tel. 8 659 72 602, el. p. globoscentras@rpbspc.lt, Facebook paskyra: Vaikai yra vaikai. Radviliškio globos centras.

Rūta Repšienė
RPBSPC Globos centro psichologė
nuotr. pixabay