Iš svarainių gintaras teka

Kokiomis gražiomis legendomis apipintas mažas rūgštus svarainiukas! Tai senovės  graikų ir romėnų laikytas romantikos ir ištikimos meilės simboliu, meilės deivės Afroditės dovana!

Pagaliau į  vėlyvo rudens sodo gėrybių aruodus parkeliauja bene paskutinieji vaisiai – svarainiai, mūsiuose vadinami lietuviškomis citrinomis. Į Lietuvą atgabentas XIX a. pamažu pelnė pripažinimą dėl ypatingų savybių – kietame vaisiuje slypi gausybė naudos:  vitaminų (C –,,bomba“, P, PP), karoteno, fosforo, kalio, geležies, kalcio.

Svarainiai, kaip ir citrinos, ,,šluoja“ organizmą – juose esančios organinių rūgščių druskos naikina besikaupiančius rūgščius produktus, palaiko rūgščių ir šarmų balansą; saugo nuo švino, vario, gyvsidabrio žalingo poveikio. Kai dabar ieškome panacėjos nuo mutuojančių virusų, verta nepatingėti ir panaudoti šiuos vaisius, stiprinant organizmą – ir sveikiems, ir sergantiems cukralige, peršalimo bei virusinėmis ligomis.

Nelengva apdoroti svarainiukus – ypač mažuosius – japoninius. Tačiau ,,vargą“ atperka puikus gaminių aromatas ir gaivi rūgštelė. Iš svarainių gaminame sirupą, verdame džemą, uogienę ar gaminame ,,saldainiukus“.

Naudingiausi yra termiškai neapdoroti svarainių gaminiai. Paprasčiausias būdas, mano išbandytas: 1 kilogramą išvalytų ir susmulkintų skiltelėmis ,,citriniukių‘‘ sluoksniais užpilu 1 kg cukraus (ar medaus), palaikau parą, pamaišydama medine mentele (ruošiu tik emaliuotame ar stikliniame inde). Atsiradusį sirupą supilu į stiklainiukus. Niūriais žiemos vakarais geriame nuotaiką keliančią  ir sveikatą gerinančią svarainių arbatą, stingdau  žėlė vaisių desertams, o  Kalėdoms paruošiu aromatingą ,,ponių“ likerį…

Nusunktus tirščius, užpilu 1 stikline vandens ir pavirinu 20 – 25 min., užsuku mažuose stikliniuose indeliuose. Gintarinė svarainių uogienė – puikus priedas pyragams, tortams ir kitokiems skanėstams! Skanaus!

Pateikė: Vitalija Jakubauskienė