„Orfėjas pragare“: kai ribos tarp dangaus ir žemės nebelieka
  NAUJIENOS

„Orfėjas pragare“: kai ribos tarp dangaus ir žemės nebelieka

Kategorija:

Miestas:

Pavasarį karantinuota Jacques‘o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“ veržiasi į laisvę: 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera Žvejų rūmuose – jau rugsėjo 18, 19 bei spalio 9 dienomis.   

Istorinės sąsajos 

200 metų sukaktį  Muzikiniam teatrui Klaipėdoje šįmet minintis teatras operetę „Orfėjas pragare“ pasirinko neatsitiktinai: prancūzų kompozitorius, violončelininkas ir dirigentas J. Offenbachas (1819–1880) buvo beveik šio teatro bendraamžis, be to, gimęs tai pačiai Prūsijos valstybei, kaip ir Klaipėda, tuo metu priklausiusiame Kelno mieste.  

J. Offenbacho „Orfėjas pragare“ ne tik išpopuliarino kankaną. Senovės graikų mitų pagrindu sukurtame operetės „Orfėjas pragare“  librete nesunku įžvelgti sąsajų su mūsų šalies bei laikmečio aktualijomis. Viskas taip susimaišo, kad dievai nuo Olimpo kalno priversti nusileisti į žemę...  

Geriausi kūrėjai ir solistai 

Meninę operetės koncepciją kuria ambicinga statytojų komanda: dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė ir scenografė Renata Valčik bei choreografė Inga Briazkalovaitė.  

Vaidmenis operetėje ruošia savi ir kviestiniai solistai:  Euridike taps Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Ilona Pliavgo, Orfėju – Rapolas Baranauskas ir Kęstutis Nevulis, Aristėju – Tadas Jakas ir Deivis Norvilas, Publikos nuomone – Aurelija Dovydaitienė ir Dalia Kužmarskytė, Jupiteriu – Mindaugas Rojus, Venera – Vitalija Trinkė, Diana – Oksana Auškalnytė, Minerva – Dina Mataitienė, Amūru – Rosana Štemanetian ir Rasa Ulteravičiūtė, Stiksu – Šarūnas Juškevičius ir Virginijus Pupšys, Junona – Reda Jucevičienė, Merkurijumi – Gytis Šimelionis ir Arūnas Ramelis.  

Mylėti pabos net Romeo ir Džuljetai 

„Orfėjas pragare“ – komiška opera, Klaipėdoje tapsianti linksma operete. Statytojai mėgsta ją politizuoti, mat senovės graikų mitu grįstame librete nesunku atrasti sąsajų su bet kurios šalies ir laikmečio aktualijomis. Būtent tam dievai nuo Olimpo kalno nusileidžia į žemę... 

„Kol dievai pasidalinę valdo požemių karalystę, žemę ir dangų, vyrauja pavyzdinė tvarka. Tačiau jiems pradėjus kištis į mirtingųjų gyvenimus, viskas susimaišo: dievai išbando žemiškus, žmonės – dieviškus potyrius. Ir tvarkos nebelieka... Operetės finale regime dievus, pusdievius ir žmones, draugiškai šokančius pragaro kankaną“, – atskleidžia R. Bunikytė. 

Meilė šiame pastatyme nesuteikia personažams trokštamos pilnatvės, o jie patys bando atsikratyti seniai įgrisusių amplua. Pavyzdžiui, Romeo ir Džuljetai pabosta būti amžinais įsimylėjėliais... Tad požiūris į idilišką meilę operetėje ironiškas. 

Herojumi taps ir Publika 

Kad spektaklis netaptų tiesmukai moralizuojančiu, prireiks karaliaus-klouno, kuris sėdi šalia, linksmas ir gražiai apsirengęs, nuolat juokauja, bet tiesą pasako. Spektaklyje išvysime ir dar vieną daug postringaujantį personažą – Publikos nuomonę. Jos niekas nemėgsta, bet noras rėžti tiesą į akis nuo to nesumažėja. 

Publiką stebins daugybė perukų, vėduoklių ir... avelėmis pasivertę baleto šokėjai. Kostiumų šiam pastatymui, pasak dailininkės R. Valčik, prireiks maždaug 80. Vyraus rafinuota klasika, paįvairinta netikėtomis detalėmis. Personažų veidus dengs kaukes imituojantis grimas, su kuriuo artistai primins nebylaus kino veikėjus. Scena virs mini salonu su kolonomis, užuolaidomis ir laiptais, simboliškai jungiančiais žemę ir dangų. 

Ne tik baleto trupei, bet ir choristams bei solistams šiame pastatyme teks gerokai pajudėti. „Sunku apibūdinti operetės choreografiją: ji neturi vienos aiškios stilistikos ir buvo sukurta vadovaujantis vidiniu pojūčiu, kuris pagrįstas praktine patirtimi, teorija ir eksperimentais. Dirbdamos kartu su režisiere R. Bunikyte, kaskart išsikeliame sau naujų iššūkių. „Orfėjo pragare“ pastatymas labai spalvingas choreografine prasme: nuo velniukų iki dievybių, nuo menueto iki kankano... Ši operetė – ironiška, netgi satyriška situacijų komedija. Daugiau detalių nesinori atskleisti, tad visiems, pasiilgusiems gaivaus humoro, siūlome ją pamatyti“, –sako choreografė Inga Briazkalovaitė. 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija  


Reklama