„Graikas Zorba“: mylėk moterį tarsi vienintelę pasaulyje
  NAUJIENOS

„Graikas Zorba“: mylėk moterį tarsi vienintelę pasaulyje

Kategorija:

Miestas:

Meilę gyvenimui šlovinančiame šokio spektaklyje „Graikas Zorba“ rugsėjo 25-ąją Žvejų rūmuose sirtakį tryps visa pagausėjusi Muzikinio teatro baleto trupė.  



Dėl siautėjančios pandemijos teatrams pasikviesti artistų iš užsienio šįmet tapo gerokai sudėtingiau, mat dėl vieno vakaro pasirodymo atvykusiems svečiams prieš tai užsidarius tektų iškęsti dvi saviizoliacijos savaites. Tačiau to netenka daryti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupėje dirbantiems ir nuolat čia gyvenantiems užsieniečiams. Tad neverta stebėtis, kad artėjančio „Graiko Zorbos“ spektaklio atlikėjų sąrašuose reta lietuviškų pavardžių: Zorbos partiją šoks Mykhailo Mordasov, Marinos – Daria Verovka, Džono – Roman Semenenko, Madam Hortens – Aušra Krasauskaitė, Manoliou – Arsak Gyozalyan. Masiniuose šokiuose pasirodys ir trupės naujokai, šią vasarą Klaipėdon suvažiavę iš Ukrainos, Bulgarijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos teatrų bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus.    

M. Mordasov pernai sužibėjo P. Čaikovskio „Spragtuke“ atlikdamas Spragtuko-Princo partiją. Šiame spektaklyje šoko ir D. Verovka, kurią žiūrovai jau matė ir balete „Eglė žalčių karalienė“.   



„Mūsų trupė maža, bet greitai auganti. Spektaklių labai daug ir statomi nauji, sudėtingesni ir ambicingesni. Apskritai baletas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre tampa vis labiau pastebimas. Dar neseniai trupėje bebuvo likę 6 šokėjai, dabar jų – jau 27. Stengiamės įžvelgti tiek trupės senbuvių, tiek naujokų galimybes. Ir pagrindinį  vaidmenį čia galima gauti greičiau, nors kitose trupėse jo tektų ilgai laukti“, – didžiuodamasis pasakoja Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas. 

„Graiko Zorbos“ spektaklį Klaipėdoje diriguos Martynas Staškus, kuris, jei tik publika pakankamai ploja, pasirodymo pabaigoje mielai pats kartu su šokėjais trypia siautulinguose sirtakio verpetuose. Kiek kartų bisui Žvejų rūmuose skambės sirtakis, priklauso tik nuo žiūrovų atkaklumo: būta spektaklių, po kurių šokėjai garsųjį šokį scenoje trypė daugiau kaip dešimt kartų.  

Kerinti Zorbos gyvenimo filosofija 

Legendinio Mikio Theodorakio baletą „Graikas Zorba“ Klaipėdoje pristatė pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Tai daugiau nei 30 šalių pastatytas spektaklis, kurį matė daugiau kaip 2 mln. žmonių. „Graikas Zorba“ – daugiau nei baletas: tai spektaklis, kuriame susilieja muzika, šokis, literatūra, drama, choro dainavimas. Tai „opera omnia”. Muzika ir šokis sukuria dramą, kurios pagrindas yra laisvė, meilė ir draugystė. 

„Graikas Zorba“ – tai istorija apie gyvenimą. Nikas Kazantzakis, apysakos „Graikas Zorba“ autorius, sukūrė herojų, kuris yra gyvenimo čempionas, kuris džiaugsmu įveikiantis liūdesį. Balete jis – gaivališkas protagonistas, švenčiantis kiekvieną šio gyvenimo akimirką. Viskas Zorbai atrodo kaip stebuklas, kiekvieną rytą pramerkęs akis ir pamatęs medžius, jūrą, akmenis arba paukštį, jis vėl išsižioja iš nuostabos.  

Zorba nėra baigęs universitetų: jį visko ko išmokė pats gyvenimas. Šio veikėjo žavesio paslaptis – laisva, nevaržoma dvasia: nori groti – groja, nori šokti – šoka, o jei neturi ūpo – taip ir pasako. Zorbos asmenybė pakeri Džoną, pasaulį iki tol pažinojusį daugiausia iš knygų. Skambūs žodžiai, gilūs samprotavimai jam nebeatrodo tokie įspūdingi, lyginant su Zorbos atvirumu pasauliui ir gebėjimu priimti gyvenimą tokį, koks  yra. Zorbos išmintis geniali savo paprastumu: jei dabar turiu dirbti – dirbu, o jei esu su moterimi – myliu ją taip, tarsi ji būtų vienintelė pasaulyje... 

 

KVMT informacija 

Lorca Massine dosjė 

Lorca Massine jaunesnysis gimė 1944 m. liepos 25 d. Niujorke, garsaus rusų šokėjo ir choreografo Leonido Miasino ir jo žmonos, šokėjos Tatjanos Orlovos šeimoje. L. Massine yra per 50 baletų autorius, restauravęs daugelį savo tėvo sukurtų spektaklių. Jo darbai rodomi didžiausiuose pasaulio teatruose: „The Metropolitan Opera House“, New York City Ballet, „American Ballet Theatre“, „Convent Gardes“ Londone, „Ballet of the XXth Century“ (M.Bėjart), Paryžiaus Operoje ir kt. Baletą „Graikas Zorba“ jis pirmą kartą pastatė 1988 m. Italijos festivalio „Arena di Verona“ užsakymu. 


Reklama