Storosios žarnos vėžys: kas sumažina pavojų susirgti?

„Ne vienas žmogus sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų priminti, kad prevencinė storosios žarnos vėžio patikra sumažina riziką mirti“, – sako Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus. Minėdami storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį, su specialistu kalbamės apie situaciją Lietuvoje ir siekį pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą.

Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausiai nustatomų onkologinių ligų Lietuvoje. Tokia pati situacija ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Ir nors šios ligos diagnozavimo bei gydymo būdai nuolat tobulėja, storosios žarnos vėžys, pasak prof. T. Poškaus, vis dar yra pagrindinė mirties priežastis tarp vyresnių žmonių – aplenkia net visuomenės rykšte vadinamas širdies ir kraujagyslių ligas. „Vertinant visus vėžinius susirgimus, reikėtų pasakyti, kad storosios žarnos vėžys yra vienas iš dažniausių ir vienas iš sunkiausią  naštą sukeliančių navikų, – teigia gydytojas. – Tokią išvadą prieina mokslininkai, įvertindami žmogaus netektus metus ir gyvenimą su liga bei ilgalaikes pasekmes net ir pasveikus.“

Yra kur tobulėti

25 metus nuo storosios žarnos vėžio pacientus gydantis prof. T. Poškus sako, kad  situacija Lietuvoje keičiasi į gera. „Storosios žarnos vėžio patikros programa dalyje Lietuvos pradėta vykdyti 2009-aisiais, o 2014 metais jau apėmė visą šalį. Iš viso per tuos metus ištirta 2 milijonai gyventojų ir pasiekta labai daug teigiamų rezultatų: šiandien žmonės jau žino ir apie šią ligą, ir apie prevencinę programą, vis intensyviau tikrinasi, skatina tai daryti draugus bei artimuosius. Laikui bėgant, reikšmingai pagerėjo priešoperacinis ir histologinis ištyrimas, turime palankesnes sąlygas stebėti pacientus, o sergančiųjų išgyvenamumo rodikliai auga, – sako Santaros klinikų gydytojas. – Tačiau vis tiek nuolat ieškome būdų, kaip galėtume pagerinti esamą situaciją. Sparčiai artėjame prie Vakarų – ištiriame apie 30 proc. tikslinės grupės žmonių, o tikslas yra bent 60 proc.“

Paklaustas, kodėl vis dar nepavyksta pritraukti didesnės visuomenės dalies pasitikrinti pagal prevencinę storosios žarnos vėžio programą, profesorius nedaugžodžiauja. Anot jo, ne visas sveikatos bėdas žmonės linkę tikrintis ir ne visi apskritai linkę prevenciškai tikrintis sveikatą. „Ne vienas sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų pasakyti, kad prevencinė patikra sumažina riziką mirti“, – pabrėžia prof. T. Poškus.

Pagrindiniai simptomai – vos du

Kokie yra pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys storosios žarnos vėžio simptomai? Anot gydytojo, ryškiausi yra vos du. „Pagrindinis simptomas, apie kurį dažnas yra girdėjęs, yra tuštinimosi pokyčiai. Kalbama ne apie vienkartinius pasikeitimus, kai organizmas sureaguoja į kokį nors maistą ar gėrimą, bet apie trunkančius kelias savaites. Kai imama tuštintis kitaip, neįprastai, nors mityba, gyvenimo būdas per daug nepakito, reikia susirūpinti ir kreiptis į specialistus“, – sako prof. T. Poškus.

Kitas simptomas, reikalaujantis papildomo ištyrimo, profesoriaus teigimu, yra kraujas išmatose. „Sunerimti reikėtų, jeigu kraujas ne šviesus, bet tamsus, susimaišęs su išmatomis. Būtina kuo skubiau išsiaiškinti tokio kraujavimo priežastis“, – aiškina Pilvo chirurgijos centro vadovas ir priduria, kad, net nejuntant jokių sveikatos sutrikimų, bet sulaukus 50 metų, reikėtų kreiptis į medikus ir nemokamai prevenciškai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Gydytojas sako, kad storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvauti būtina, nes taip gali pavykti ligą nustatyti anksčiau arba net išvengti vėžio: neretai diagnozuojami ir ikivėžiniai pakitimai, pavyzdžiui, pamatomi pakitusios gleivinės plotai, kuriuos pašalinus, toje vietoje navikų neatsiranda.

Mitais apipinta kolonoskopija

Kalbėdamas apie storosios žarnos tyrimus, gydytojas pamini ir įvairiais mitais apipintą kolonoskopijos tyrimą, kurio daugelis žmonių vis dar bijo. Dar blogiau – įsibauginę atsisako tirtis storąją žarną. „Norėčiau pabrėžti, kad du trečdaliai kolonoskopijos tyrimų Lietuvoje atliekami su nejautra. Pasitaiko, kad pacientas pasirenka tyrimą be nejautros, bet net ir tada skausmo neturi būti. Aukštos kvalifikacijos endoskopuotojai kolonoskopiją geba atlikti pacientui nesukeldami didelių nepatogumų.“

Baigdamas pokalbį, Santaros klinikų profesorius dar kartą pabrėžia, kad labai svarbu vėžį nustatyti kuo ankstyvesnės stadijos – nuo to priklauso ligos išgydymas. „Pirmos stadijos storosios žarnos vėžį įveikia daugiau nei 90 proc. pacientų, antros – 70–80 proc., trečios – apie 50 proc., o ketvirtos – vos 20 proc., kartais 30 proc. žmonių. Lietuvoje pirmos–antros stadijos storosios žarnos vėžys nustatomas maždaug trečdaliui sergančiųjų, dar trečdaliui diagnozuojama trečia stadija, o likusiems – ketvirta. Mes siekiame, kad pirmos–antros stadijos storosios žarnos vėžys būtų nustatomas bent dviem trečdaliams juo sergančių pacientų.“

Prevenciškai tiriama nuo 50 metų

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet nuo storosios žarnos vėžio Lietuvoje miršta apie 800 žmonių. Gydymas būtų kur kas efektyvesnis, o mirčių mažiau, jeigu ligą pavyktų nustatyti ankstyvoje stadijoje. Tai paprasta padaryti tiriantis pagal storosios žarnos prevencinę programą, kuri skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Jiems kas 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jeigu teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Jeigu žmogus jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, vis tiek turi kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Siekiant laiku diagnozuoti ligą arba jai užbėgti už akių, storosios žarnos vėžio prevencinei programai apmokėti kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų: 2021 m. – 5,2 mln., 2022 m. – 5,7 mln., 2023 m. – 6,1 mln., o šiemet – 7,9 mln. eurų.

Ligonių kasos primena, kad šiuo metu privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę žmonės sveikatą gali pasitikrinti pagal penkias ligų prevencijos programas: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Kauno teritorinės ligonių kasos inf.