Stoniškiuose vyko vakaronė „Lietuvos vardas širdy įspaustas“

Šilgalių kaimo etnografinio ansamblio „Kamana“ muzikinė programa.

1941-ųjų birželio 14 diena juodomis raidėmis įrašyta Lietuvos istorijoje, kuomet gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta tūkstančiai niekuo dėtų lietuvių: išsilavinusių, aktyvių visuomeniniame gyvenime, pasišventusių savo kraštui ir Tėvynei Lietuvai… Skausmas ir amžinas klausimas „Kodėl? Už ką?“ tvyro daugumos tremtinių širdyse, net praėjus daugybei metų…

„Leiskit į tėvynę,
Leiskit pas savus,
Ten pradžiugs krūtinė,
Atgaivins jausmus…“
– šia visiems žinoma daina, atliekama Šilgalių kaimo etnografinio ansamblio „Kamana“ (vadovė – Aksavera Mikšienė), 2021 m. birželio 14 d. prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialo, partneriaujant su Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnija, organizuota literatūrinė-kraštotyrinė vakaronė „Lietuvos vardas širdy įspaustas“, skirta Gedulo ir vilties dienai bei didžiųjų trėmimų ir holokausto 80-mečiui paminėti.
Sibiro ledynai, taiga, Altajaus ir Kazachstano dykumos – ne pati geriausia aplinka džiaugtis gyvenimu. Tačiau ir tokiomis atšiauriomis sąlygomis priversti gyventi lietuviai stengėsi palaikyti vienas kitą, tad tuo sunkiu metu buvo sukurta daug puikių poezijos posmų ir tėvynės ilgesiu persmelktų dainų.

Tremtinio, poeto Petro Zablocko eilėraščiu „Atsidūsėjimas“ bibliotekininkė Zofija Genutienė prisiminė jau negrįžtamai išėjusius Šilgalių bei Stoniškių tremtinius ir pakvietė juos pagerbti tylos minute. Įvairūs Gedulo ir vilties dienai paminėti skirti renginiai Stoniškiuose vyksta daugiau negu dešimtmetį, tačiau, deja, tremtinių gretos vis retėja, jų susirenka vis mažiau…

Pagėgių savivaldybės Stoniškių pagrindinės mokyklos jaunųjų skaitovų bei Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos atstovų skaitomos eilės.

Nuoširdumu dvelkė eilėraščiai apie Lietuvą, gimtinę, skambantys iš jaunųjų Pagėgių savivaldybės Stoniškių pagrindinės mokyklos skaitovų Ugnės Genytės, Ugnės ir Guodos Bartkučių bei Gyčio Gudavičiaus lūpų. Moksleiviai vakaronėje dalyvavusiems tremtiniams įteikė po simbolinę Lietuvos tautinių spalvų žvakelę. Skambėjo Antano Miškinio, Bernardo Brazdžionio, Juozo Kinderio ir kitų poetų eilės. Jas skaitė Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos seniūnė Dalia Alkimavičienė ir seniūnijos darbuotojos Ignė Sauspreikšaitytė bei Sandra Barkauskaitė.

Istoriko, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos vyresniojo istorijos mokytojo Roberto Maziliausko pranešimas tremties tematika.

Labai įdomus buvo istoriko, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos vyresniojo istorijos mokytojo Roberto Maziliausko pranešimas, kurio metu akcentuota, jog tremtis siejama su daug senesniu laikotarpiu, kuomet buvo ištremiami pilietiški, apsišvietę žmonės, siekiant apgyvendinti atšiaurius Rusijos kraštus, o likusius neištremtus žmones padaryti paklusniais to meto santvarkai.

Prisiminimais apie žmonių nuvertinimą bei pastangas išgyventi dalijasi buvęs tremtinys, stoniškietis Vytautas Valainis (stovi pirmas iš kairės).

Apie žmonių nuvertinimą bei pastangas išgyventi pasakojo buvęs tremtinys, stoniškietis Vytautas Valainis. Jo prisiminimuose išryškėjo skaudūs tų tolimųjų metų išgyvenimai. Renginyje dalyvavęs Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Kuturys palinkėjo tremtiniams sveikatos, stiprybės bei pabrėžė, jog būtina stengtis, kad tremtinių prisiminimai būtų užrašyti ir tokiu būdu liktų išsaugoti ateities kartoms.

Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo Edgaro Kuturio (pirmas iš kairės) sveikinamasis žodis.

Pagėgių savivaldybės tarybos narys, literatas Remigijus Kelneris, dažnai dalyvaujantis renginiuose, gražius linkėjimus renginio dalyviams ir svečiams išreiškė savo kūrybos eilėmis.

Savo kūrybos eilėmis linkėjimus renginio dalyviams ir svečiams išreiškia Pagėgių savivaldybės tarybos narys, literatas Remigijus Kelneris (pirmas iš kairės).

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė uždegė žvakelę bei padėjo gėlių prie paminklinio akmens tremtinių kančioms atminti. Bibliotekos vadovė pasidalino įžvalgomis, jog yra ypatingai svarbu atminti šiuos skaudžius įvykius ir kiekvienas turėtų prisiimti atsakomybę šį žinojimą perduoti ateities kartoms.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė uždega žvakelę bei padeda gėlių prie paminklinio akmens tremtinių kančioms atminti.

Buvęs ilgametis Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos seniūno pavaduotojas Gintautas Stančaitis pasidalino prisiminimais apie prieš 5-erius metus kilusią idėją įprasminti Gedulo ir vilties dieną išskirtiniu ženklu Stoniškių seniūnijos parke. Šiems nemariems istoriniams įvykiams atminti skirtas paminklinis akmuo – nemažas, sunkus, tad šį sumanymą padėjo įgyvendinti būrys talkininkų, iš kurių vienas – vietinis kalvis Nerijus Paleckis, iškalęs užrašą „Tremtinių kančioms atminti, 2016 m.“. Čia net ne šventinę dieną kartais randama uždegta žvakelė kažkam prisiminti…

Moksleiviai įteikia tremtiniams po simbolinę Lietuvos tautinių spalvų žvakelę.

Bibliotekininkė Zofija Genutienė paragino tremtinius rašyti atsiminimus ir tuo pačiu pristatė šilgališkės Bronės Bizauskaitės-Mockienės knygą „Tremties ir gyvenimo prisiminimai“, kurią dar 2010 m. parengė Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka. Šis leidinys gausiai iliustruotas autentiškomis, tremties laikus liudijančiomis fotografijomis.
Vakaronės metu skambėjo etnografinio ansamblio „Kamana“ atliekamos dainos: „Oi neverk, motušėle“, „Kur tas dulkėtas traukinys“, „Oi, sakalėli“, „Alyvų šakelė“ bei daug kitų, sukėlusių ir atminimų graudulį, ir šviesią, pakilią nuotaiką, kad gyvename savoje laisvoje, mylimojeLietuvoje…
Bendra renginio dalyvių, svečių ir organizatorių nuotrauka atminčiai prie paminklinio akmens tremtinių kančioms atminti.