Specialistė įspėja: kūną žalojanti grožio industrija neturi ateities

Socialiniai tinklai mirga nuo istorijų apie nepavykusias grožio procedūras – vieni kaltina kompetentingus specialistus, kiti – neatsakingus klientų pasirinkimus. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta? Ar nesėkmių priežastys slypi tik kosmetologų kvalifikacijoje? Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos (KKAL) valdybos pirmininkė Asta Bagdonaitė atkreipia dėmesį, kad grožio industrijoje egzistuoja gilesnė problema – invazinių procedūrų rizika yra neatsiejama nuo pačios žmogaus biologijos. „Net ir licencijuoti gydytojai negali garantuoti, kad rezultatas bus šimtu procentų sėkmingas – tokių atvejų pilnas internetas, o ir savo aplinkoje turime tokių pavyzdžių“, – teigia tarptautinės grožio industrijos parodos „Pelenė“ dalyvė.

Vis daugiau specialistų įsitikinę, kad agresyvių intervencijų era gali baigtis greičiau nei manome, užleisdama vietą tvariam ir holistiniam odos puoselėjimui.

Kas laukia grožio rinkos ateityje? Ar iš tiesų artėjame prie revoliucijos, kuri pakeis požiūrį į estetinę kosmetologiją?

50 procentų respondentų nesidomi grožio specialistų išsilavinimu

Pasak A. Bagdonaitės, grožio procedūros – tai ne ligų gydymas. „Čia specialistai turi laikytis „padėti, svarbiausia – nepakenkti“ principo. Nesvarbu, ar renkamės greito poveikio inovatyvias grožio procedūras, ar mėgaujamės „lėtąja“ kosmetologija, būtina suprasti tų procedūrų poveikį mūsų kūnui ir kodėl jas renkamės – juk yra didžiulis skirtumas tarp „fasadinės“ jaunystės ir sveiko funkcionalaus ilgaamžiškumo“, – sako A. Bagdonaitė.

Specialistė pastebi, pastaraisiais metais rinkoje daugėja nekompetentingų grožio paslaugas teikiančių asmenų, neturinčių pakankamo supratimo net apie odos struktūrą ir fiziologiją. „Tokios specialistės ir specialistai drąsiai naudoja stiprias rūgštis, aparatus ar net švirkštus, tačiau neretai nežino nė elementarių odos regeneracijos procesų. Tai pavojinga – klientės pasitiki, nes mato gražius prieš ir po rezultatus socialiniuose tinkluose, tačiau už šių nuotraukų slypi nežinomybė: ar procedūra atlikta saugiai, ar buvo įvertintos individualios odos ypatybės, ar išvis suprantama, kaip organizmas reaguos? Deja, pasekmės būna liūdnos“, – sako KKAL valdybos pirmininkė.

2024 metais KKAL atliko apklausą, kurioje paaiškėjo, jog 50 procentų respondentų, grožio paslaugų vartotojų pasidomi specialisto išsilavinimu, kvalifikacija bei jo kompetencijomis. „Tad skatiname pasidomėti, pas kokį specialistą einame, jog užkirstume kelią blogai atliktai procedūrai. Mat po nesėkmingos procedūros, deja, laiko neatsuksime atgal ir teks kreiptis į rimtą specialistą ar mediką ir solidžiai praverti ir piniginę. Ne visi vartotojai žino, jog kosmetiko ar kosmetologo profesija Lietuvoje nėra reglamentuojama, licencijuoama, todėl nei viena institucija nėra įpareigota tikrinti išsilavinimą įrodančių dokumentų. Bet, tai gali padaryti patys grožio paslaugų vartotojai, viskas jų rankose“, – sako Asta.

Invazinių grožio procedūrų eros pabaiga

Be abejo, nuo nesėkmingos grožio procedūros neapsaugoti net ir licencijuoti gydytojai. „Savo aplinkoje pati turiu pažįstamų, kurie iš grožio klinikų grįžo subjaurotais veidais. Organizmas yra nuolat kintanti sudėtinga biocheminių procesų ir struktūrų visuma ir nepageidaujamas šalutinis poveikis ne visada nuspėjamas, be to – kuo daugiau procedūrų, operacijų, injekcijų pacientas patiria, tuo didesnė rizika“, – atvirai kalba KKAL valdybos pirmininkė.

Specialistė A. Bagdonaitė prognozuoja: daugumos agresyvių invazinių grožio procedūrų era galimai greitai baigsis, o tvarus ir holistinis odos puoselėjimas bus prioritetas. „Juk norime išsaugoti ne tik savo jaunystę, bet ir odos spindesį. Klasikinės ir inovatyvios odą tausojančios kosmetinės priemonės, įvairūs aparatai, manualiniai masažai yra veiksmingi kūno puoselėjimo įrankiai, duodantys realius rezultatus“, – sako specialistė.

Kviečia atsigręžti į natūralų kūną

Balandžio 11–13 dienomis tarptautinė grožio industrijos paroda „Pelenė“, vyksianti parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, jau 32-ąjį kartą atveria duris grožio srities profesionalams ir entuziastams. Parodoje vyks net du KKAL organizuojami konkursai: XV-asis atviras Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų konkursas ir III-iasis atviras Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų masažo konkursas. Juose dalyvaus net 26 dalyviai iš visos Lietuvos.

Kosmetikų ir kosmetologų asociacija jau šešioliktus metus tęsia profesinių konkursų organizavimo tradiciją – į konkursus kviečiami tik formalius kosmetologijos srities mokslus studijuojantys asmenys arba jau diplomuoti specialistai. Taip atkreipiamas dėmesys į tinkamo išsilavinimo svarbą, pabrėžiamas odą tausojančių kosmetologinių grožio paslaugų indėlis į odos puoselėjimą bei sveikatingumą.

KKAL kviečia viešai ir atvirai diskutuoti apie grožio rinkos aktualijas, šviesias bei tamsias jos puses.

„Įvairūs pasauliniai judėjimai kviečia priimti savo fizinį kūną tokį, koks jis yra, suprasti ir vertinti savo individualumą ir savęs nesigėdyti! Tačiau ar yra riba tarp natūralaus rūpinimosi savo kūnu ir visuomenės primetamo įvaizdžio siekio? Ar tikrai grožio procedūras renkamės dėl geresnės savijautos ir didesnės savivertės, o gal dėl visuomenės spaudimo atitikti grožio standartus? Kiek laiko, pastangų ir lėšų skiriame, kad patiktumėme sau – o gal kitiems? Kokia (ne)pavykusių grožio procedūrų įtaka savivertei?  Kokia gi ta grožio kaina? Ar verta ją mokėti, kai ji kainuoja sveikatą?“ – kelia rimtus  klausimus A. Bagdonaitė.

Balandžio 12 d. 14 val. „Litexpo“ parodų ir kongresų centre parodos „Pelenė“ metu vyks A. Bagdonaitės inicijuotas renginys „Kosmetologija atvirai II“, kur esminis dėmesys bus skiriamas kūno grožio kultui bei standartams. Diskusijoje kosmetikos prekių ženklo „Celemi“ kūrėja Justė Pinkevičienė, psichologė Giedrė Žalytė, gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė, kineziterapeutė Dovilė Stankutė, farmacijos įmonės „Aconitum“ savininkė dr. Rima Balanaškienė, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Tomas Budrys diskutuos apie kūno (savi)vertę, kūno (ne)priėmimą ir grožio procedūras.

„Bus itin daug atvirumo – apie kūno svorį, dietas, mitybos sutrikimus, priklausomybę nuo sporto ir grožio procedūrų, apie disciplinos įtaką rezultatams. Šių metų grožio industrijos parodos „Pelenė“ šūkis: „Grožis esi TU“. Mes klausiame – kiek tame grožyje yra tikrojo tavęs? Norime pakalbėti rimtomis temomis ir išgirsti atvirų, drąsių ir dar negirdėtų pasakojimų bei atsakymų, – sako KKAL valdybos pirmininkė A. Bagdonaitė. 

Nerijus Žeronas