Spalį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – nauja Albert’o Camus „Svetimo“ interpretacija

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) ruošiamasi antros 85 sezono premjeros pristatymui žiūrovams. Spalio 3, 4, 5 dienomis LNDT Naujojoje salėje įvyks spektaklio pagal Nobelio literatūros premijos laureato Albert’o Camus romaną „Svetimas“ premjera. Spektaklį stato slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, laikomas ryškiausia šiuolaikinio slovėnų teatro figūra, taip pat vienu individualiausių, įžvalgiausių, novatoriškiausių teatro kūrėjų Europoje.

Albert‘as Camus – XX a. žymus prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas, absurdo, egzistencializmo moderniosios literatūros atstovas. Romanas „Svetimas“, išleistas 1942 metais, pelnė rašytojui pasaulinį pripažinimą. Abejingumo, vienatvės ir absurdiškų atsitiktinumų temas nagrinėjančiame kūrinyje aprašomas trumpas pagrindinio veikėjo Merso gyvenimo etapas, jo teismo procesas. Atsisakęs meluoti sau ir kitiems, nepaklusęs visuomenės primestoms taisyklėms ir patekęs į keistų atsitiktinumų virtinę, Merso galiausiai yra pasmerkiamas ne už galimą nusikaltimą, o už tai, kad yra kitoks – svetimas.

Šis spektaklis yra pirmas slovėnų kūrėjo Jernejaus Lorenci darbas Lietuvoje. Be daugybės apdovanojimų Slovėnijoje, jis yra pelnęs nemažai apdovanojimų užsienyje: Naujosios teatro realybės premija (2017) ir Tarptautinio Belgrado teatro festivalio (BITEF) apdovanojimas (2013) yra vieni svarbiausių. Savo kūryboje režisierius atsisako klasikinės adaptacijos, ne išimtis bus ir šis spektaklis. Camus romanas „Svetimas“ tapo dramaturgine spektaklio ašimi, tačiau kūrybinio proceso su aktoriais ir kūrybine grupe metu pasitelkiami kiti aktualūs tekstai, nūdienos kontekstai, asmeninės kūrėjų patirtys ir visa tai virs originalia ir aktualia romano traktuote. Adaptaciją rašė pats režisierius kartu su dramaturgu iš Kroatijos Dino Pešut.

Režisierius Jernejus Lorenci sako, kad spektaklio veikėjas Merso yra autsaideris, atskalūnas, atsiribojęs nuo visko ir nuo visų: „Jis stebi pasaulį iš savo kiauto. Jis neturi savo pozicijos. Tas jo „atsiribojimas“ turi filosofinę prasmę ar tai viso labo būdas ištverti? Merso keistuolis ar vis dėlto vizionierius?

Kaip apibūdintume jį šiandien, kai gyvename greitų vertinimų ir juodos ir baltos tiesos laikais? Dabar, kai iš mūsų tikimasi, kad turėsime aiškią nuomonę apie viską, visada tvirtai „už“ arba „prieš“? Arba „už“, arba „prieš“ – mums tai tapo tarsi visa apibendrinančiu Dievo įsakymu, naujuoju katekizmu: už / prieš, arba / arba. Gyvename laikais, kai veik didžiuojamės savo apibendrinta ir supaprastinta nuomone apie viską. Kai esame įsiutę, susierzinę, tokie pikti, kad, regis, tuoj pratrūksime. Kai iš paskutiniųjų kabinamės į savo tiesą, kovojame už savo išskirtinę teisę, tą vienintelę, tikrąją? Visi mes mojuojame savo mažyčių teisių vėliavomis. Vėliavų, transparantų jūra – štai kas mes esame! Ir po truputį skęstame kvailume, kuris vis grėsmingiau virsta tikru krauju.“

Spektaklio scenografas – Branko Hojnik, kompozitorė – Gailė Griciūtė, šviesos dailininkas – Julius Kuršys, choreografas, meno konsultantas – Gregor Luštek, kostiumų dailininkė – Belinda Radulović.

Spektaklyje vaidina Diana Anevičiūtė, Povilas Budrys, Dainius Gavenonis, Algirdas Gradauskas, Augustas Gornatkevičius Vaidilė Juozaitytė, Laurynas Jurgelis, Jurga Kalvaitytė, Birutė Mar, Šarūnas Rapolas Meliešius, Aurelijus Pocius, Augustė Pociūtė, Irena Sikorskytė.