Šlapelių name-muziejuje – unikali Milos Gorun Kudinos darbų paroda

Sausio 17 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atidaryta Milos Gorun Kudinos meninio siuvinėjimo darbų paroda „Tapyba dygsneliu“. Paroda skirta Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ 35-mečiui.

Parodos atidaryme dalyvavo Moldovos Respublikos ambasadorius J. E. Emil Druc, Seimo narė Tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika ir Rumunija grupių narė Rimantė Šalaševičiūtė, Moldovos Respublikos Garbės konsulas prof. habil. dr. Valdemaras Razumas, Tautinių mažumų departamento, Tautinių bendrijų namų, įvairių Lietuvoje veikiančių tautinių bendrijų atstovai.

Menininkės siuvinėtų paveikslų kolekcija Marijos ir Jurgio Šlapelių namų-muziejuje eksponuojama jau dešimtą kartą. Taip pat jos drabų paroda buvo surengta Tautinių bendrijų namuose, Moldovos Respublikoje „Gustar“ festivalyje. Mila dalyvavo Luxembourgo „Art Prize“ konkurse. Milos Gorun Kudinos siuvinėti paveikslai pelnė deramą pripažinimą liaudies kūrybos mugėse Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Danijoje.

Mila gimė vaizdingame Moldovos (Satul Cioburciu) Čioburčiu kaime, Štefan-Voda rajone. Šis kaimas įsikūręs ant skardingų Nistru upės krantų. Istoriniuose dokumentuose Čioburčių vietovardis, kaip prekyvietė, minimas nuo 1528 metų.

Dar vaikystėje Milos širdį pavergęs poetiškas Moldovos vynuogynų ir sodų ir kaime auginamų fazanų bei povų grožis lyg aidas atsikartoja jos darbuose – juose vyrauja vaikystėje matyti švelnus augalijos ir gyvūnijos pasaulis. Jos menas patraukia dekoratyvumu, pavergia spalvų gausa ir optimizmu. Mila siuvinėja savo paties pieštus paveikslus. Pirmąją parodą surengė 2005 m. balandžio 22 d.

„Siuvinėti pradėjau būdama penkerių metų. Siuvinėdavau kartu su mama ir vyresne seserimi Elena. Kol mano amžiaus mergaitės žaidė kieme, aš su savo sese lenktyniaudavau, kieno paveikslas gražesnis. Vėliau mano darbai pradėjo patikti ir kitiems. Tada susidomėjau ir piešimu, – apie savo kelią į meno pasaulį pasakoja Mila. – Pirmoji mano mokytoja buvo mano mama Irina. Mūsų namuose visos užuolaidos, staltiesės, užvalkalai buvo siuvinėti jos rankomis. Brangiausias paveikslas man yra povas rožiniame fone. Jį aš pradėjau siuvinėti prieš dvidešimt metų. Tai mano vaikystės prisiminimai: saulėlydis ir fazanai tupintys ant trešnių medelių. Kad mano paveikslai skleistų šilumą aš būtinai turiu kiekvienais metais važiuoti į savo tėviškę Moldovą pasisemti energijos.“

Į Lietuvą Milą atvedė meilė ir čia ji gyvena jau 40 metų. Čia jos šeima. Čia užaugo du vaikai, auga penki anūkai. Čia jos draugai ir pomėgiai, kuriuos puoselėti padeda ir šeimos nariai. Ir pastarąją parodą surengti ją paskatino sūnus.

Mila yra baigusi matematikos studijas, bet sieloje ji visada buvo menininkė. „Jos darbuose yra sielos šiluma ir stebuklinga energija. Laimingi tie, kurie savo namuose turi Milos paveikslų, skleidžiančių optimizmą ir tikėjimą ateitimi“, – Milos Gorun Kudinos darbus apibūdina Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ vadovė Lucia Bartkienė.