Pasakiusi tuos žodžius, Skuodo rajono vicemerė Levutė Staniuvienė priduria: „Važiuojant į Lietuvą iš Latvijos pusės. Mes taip ir sakome, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo.
Svajonėse – investuotojas
Pastaraisiais metais Skuodas neatpažįstamai keičiasi. Tvarkomos miesto gatvės, aikštė. „Ir ne tik pats miestas tvarkosi, bet ir visas rajonas. Atnaujinamos mokyklos. Netrukus bus pradėta atnaujini ir Skuodo Bartuvos vidurinė mokykla“, – pasidžiaugia vicemerė.
Dauguma šių darbų finansuojama ES lėšomis. Kadangi rajonas į skolas nėra įklimpęs, nekyla kliūčių pasinaudoti ES parama: lėšų prisidėjimui rajono savivaldybė dar gali skolintis. Tad, kaip juokauja vicemerė, rajonas „kiek gauna, tiek jema“.
Tačiau darbai, atsirandantis įgyvendinant ES finansuojamus projektus, nedarbo problemų neišsprendžia. „Pagrindinė priežastis – Skuodas nėra gamybos kraštas. Išskyrus kelis smulkius gamintojus, mes neturime mes neturime įmonių. Tad darbo vietų labai trūksta. Šiuo metu pagrindinės darbo vietos – prekybos tinklai. Būtų labai gerai, kad ateitų stiprus investuotojas. Mūsų krašte galėtų atsirasti uogų, vaisių ir daržovių perdirbimo įmonė. Vieta tam labai palanki. Būtų galima perdirbti ne tik ūkininkų užaugintą produkciją, bet ir miško uogas, nes aplinkui turime nemažai miškų“, – kalba vicemerė L. Staniuvienė.
O kol apie stambesnę, daugiau darbo vietų galinčią įmonę tik svajojama, skuodiškiai, kaip ir daugelio kitų Lietuvos vietų gyventojai, ieškodami geresnio gyvenimo traukia į užsienį. Iškeliauja ne po vieną, ištisomis šeimomis. „Jei vaikas užsienyje pradeda lankyti mokyklą, labai nedidelė tikimybė, kad jis besugrįš į Lietuvą. Ten draugai. Savomis tampa to krašto tradicijos“, – svarsto Levutė Staniuvienė ir kiek patylėjusi priduria. – Bet nėra gerai, jei išvažiuodami tėvai vaikus palieka pas močiutes. Iki savivaldybės, dirbau mokytoja ir mačiau, kaip vaikai, kurių tėvai išvažiavę į užsienį, skaudžiai išgyvena tą išsiskyrimą.“
Skuodo turtai
Tačiau rajone esantys kai kurie objektai žinomumu lenkia Skuodą. Vienas tokių – Mosėdis, kuriame 1957 metais gydytojas Vaclovas Intas pradėjo kurti akmenų muziejų. 1979 metais atidarytame muziejuje jau buvo sukaupta apie 5000 akmenų. Šiandien šis muziejus – vienas iš lankomiausių objektų. Arba Apuolė, prie kurios kiekvieno rugpjūčio paskutinį savaitgalį vyksta tradicinė senosios karybos šventė.
Apuolė yra pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė. Ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. 853 – 854 m. Švedijos karalius Olafas su didele kariuomene puolė kuršių miestą, kurį, kaip teigiama, gynė 15 tūkst. karių. Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad devintąją apgulties dieną apuoliečiai sidabru sumokėjo išpirką, davė 30 įkaitų ir pripažino švedų valdžią. XIII amžiaus pradžioje Apuolė neteko savo gynybinės reikšmės.
Vice merė pasidžiaugia, kad Skuodo rajone yra ir daugiau garsių vietų. Skuodo rajone yra ir didžiausias Lietuvos akmuo, lenkiantis net garsųjį Puntuką. Skuodiškių Barstyčių akmuo yra 11,3 m ilgio, 5,9 m pločio ir 3,3 m aukščio. Paskaičiuota, kad šis milžinas sveria apie 680 tonų. Pasakojama, kad anksčiau akmens vietoje buvo pagonių šventykla, o joje ugnį kurstė vaidilutė. Ji sulaužė savo skaistybės įžadus ir užrūstino dievą Perkūną. Tuomet jis trenkė žaibu į šventovę su akmeniu. Šventykla sugriuvo ir nužudė vaidilutę, o akmuo taip ir liko stovėti.
Barstyčių seniūnijoje yra Mikytų alkakalnis. Alkakalnio viršūnėje pastatytas apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria gražus kraštovaizdis. Prie alkakalnio yra maldų šulinys, mitologinis akmuo. „Turime Truikinų šaltinėlį“, – žymias Skuodo rajono vietas vardina vicemerė. Truikių šaltinėlis – tai 5 – 6 metrų duburys, kuriame trykšta dvi versmės. Viena – gelsvai rusva, kita – šviesiai pilkšva. Pilkšvosios versmės plotis – apie pusantro metro, kita – beveik dvigubai didesnė. Anksčiau šiame šaltinyje žemaičiai mirkydavę linus, o iš jų išaustos drobės buvusios nepaprastai baltos. Čia ir gyvulius girdydavo, tik kartą į jį nugarmėjusi karvė ir jautis. Yra išlikusių pasakojimų, kad šis šaltinis turi ir gydomųjų galių, tad žmonės ne tik iš aplinkinių kaimų ir miestelių, bet ir iš tolimesnių vietų čia atvažiuodavę stebuklingo vandens pasisemti. 2002 metais Truikių šaltinėlis įrašytas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.
Kitas garsus objektas – Izidoriaus Navidansko parkas, užimantis 57 ha. Jame auga 34 vietinių medžių ir krūmų ir 95 introducentai.
2007 metais Aleksandrijos seniūnijoje įsikūrė žemdirbio muziejus.
Lenkimuose yra pastatytas paminklas Lietuvos botanikui Jurgiui Pabrėžai. Netoli yra ir rašytojo, istoriko Simono Daukanto tėviškė. Važiuojant pro Lenkimus link Skuodo yra Skuodo mūšio vieta, kur 1259 metais žemaičiai laimėjo mūšį prie Livonijos ordiną. Istorijos šaltiniai skelbia, kad tai vienas didesnių žemaičių mūšių su kryžiuočiais iki Durbės mūšio. Kaip skelbia Eiliuotoji Livonijos kronika, tada žemaičių kariuomenę sudarė apie 3000 žmonių. Žemaičių kariuomenę, su grobiu grįžtančią iš Kuršo pasivijo Livonijos ordino kariuomenė. Manoma, kad tame mūšyje žemaičiams vadovavo kunigaikštis Alminas, Livonijos kariuomenei – komtūras Bernardas Harenas. Livonijos ordinas mūšį pralaimėjo. Žuvo 33 vokiečių ordino riteriai, daug kareivių. Skuodo mūšio istorinė svarba labai didelė. Ši pergalė paskatino žiemgalius sukilti prie vokiečių ordiną. Ir netrukus jie iš savo žemių išvarė vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo skirtus viršininkus. O birželio 2 dieną minime Skuodo savivaldos 440 jubiliejų. Kaip teigia istorijos šaltiniai, 1572 metais Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius Skuodui išrūpino kulmo miesto teises. Tad Skuodas jau pradedame rūpintis artėjančia švente.“
„Pamažu kuriasi ir kaimo turizmo sodybos. Mosėdyje svečių laukia „Kaštono“ svečių namai, Lenkimuose – A. Skiezgilienės svečių namai, … – individuali turizmo paslaugų įmonė „Mažosios laumikės“. Kuriasi naujos sodybos, kavinukės. Taip kad žmonės juda, stengdamiesi kaip galima geriau išnaudoti esamas galimybes“, – skuodiškių darbštumu ir sumanumu džiaugiasi rajono vicemerė Levutė Staniuvienė.
Genovaitė Paulikaitė
