Skirtingi arbatos istorijos skoniai Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Taika arbatos puodelyje. Linos Bastienės dizainas

Kai kasdienybė įsuka į skubos ir rūpesčių sūkurius, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia trumpam sustoti ir atrasti ramybę arbatos puodelyje. Spalio 17 d. 17 val. LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma paroda kviečia pažvelgti į arbatą ne tik kaip į gėrimą, bet ir kaip į kultūrinį reiškinį, jungiantį tradiciją, ritualą ir estetiką.

„Kvietimas arbatos puodelio visada skiriamas draugui arba tam, su kuriuo norime draugauti, bet jokiu būdu ne priešui. Arbata yra ne tik gėrimas, bet ir svarbi daugelio tautų kultūros dalis, turinti gilias istorines bei ritualines tradicijas, skirtingus paruošimo būdus įvairiose pasaulio šalyse, – apie tai ir pasakoja mūsų paroda „Taika arbatos puodelyje. Arbatos vartojimo kultūra“, – sako LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė.

Arbatos kultūros istorija Lietuvoje atsiveria naujai

„Šiandien klausimas „Jums kavos ar arbatos?“ skamba natūraliai, tačiau iki tokios lygybės arbatai Lietuvoje teko nueiti ilgą kelią. Kadaise tai buvo retenybė, beveik prabangos ženklas, nusileidžiantis kavos kultūros gausai. Rengdami parodą tai pajutome ir patys – arbatos pėdsakų teko ieškoti su ypatingu kruopštumu. Tačiau būtent šis trūkumas atvėrė intriguojančią istoriją, kaip arbata pamažu įsitvirtino mūsų gyvenime – nuo didikų dvarų iki mažų miestelių arbatinių ir tarpukario salonų, kur garavo puodeliai ir mezgėsi pokalbiai apie kultūrą ir gyvenimą“, – apie parodoje pristatomą arbatos istoriją pasakoja kuratorius dr. Marius Daraškevičius.

Arbatos ritualuose susilieja skirtingų kultūrų patirtys, istorijos ir pasaulėjautos. Keliaudama iš Tolimųjų Rytų į Europą, taip pat ir Lietuvą, arbata įnešė naują kultūrinį skonį – būtent su ja į mūsų žemyną atėjo rafinuota stalo kultūra: prabangūs indai, išpuoselėtas etiketas, bendravimo ritualai.

Kviesdama arbatos kultūrą patirti per meno kūrinius, parodos kuratorė Gražina Gurnevičiūtė pasakoja: „Parodoje arbatos kultūros istorija atsiskleidžia per įvairias meno kūrinių formas. Lankytojai gali tyrinėti žymiose pasaulio dirbtuvėse pagamintus spindinčio sidabro indus, subtilius keramikos dirbinius, spalvingą porcelianą ir rafinuotą tekstilę – šiuose daiktuose atsispindi tiek gamybos tradicijos, tiek estetiniai idealai. Tapybos kūriniai, graviūros ir archyvinės fotografijos dokumentuoja arbatos gėrimo praktikas bei kadaise veikusias arbatines, atskleisdami tiek vizualinę kalbą, tiek kultūrinius ir socialinius ritualus, susijusius su arbatos vartojimu.“

Parodos lankytojai galės nerti į dar menkai pažintą Lietuvos arbatos kultūros istoriją – sekti jos kelią nuo pirmųjų užplikytų lapelių iki šių dienų ritualų. Ekspozicijoje atsiskleis įvairios arbatos tradicijos ir skoniai: nuo didikų rūmų papročių ir XX amžiaus miestiečių „arbatėlių“ iki subtilių japonų ceremonijų atgarsių mūsų kultūroje. Arbata čia suvokiama kaip gyvenimo menas, mokantis dermės su savimi, žmonėmis ir gamta.

Iš Japonijos – arbatos kelionę primenantys pasirodymai

Parodos atidarymo metu lankytojai turės unikalią galimybę pasigrožėti tradiciniais preciziškai sukurtais japoniškais saldumynais, kurių gamybos technikas pademonstruos meistras Kazuyuki Miura. Jis – vienas žymiausių Japonijos wagashi (tradicinių japoniškų saldumynų) meistrų, turintis daugiau nei 30 metų patirtį ir atsidavęs tradicinės japonų konditerijos kultūros puoselėjimui bei sklaidai. Jo išskirtiniai kūriniai atspindi gilią pagarbą metų laikų grožiui ir kruopštų meistriškumą. Pristatęs savo amatą Italijoje ir JAV, šį kartą meistras Miura pirmą kartą atvyksta į Lietuvą, kad supažindintų parodos lankytojus su subtiliais, metų laikų įkvėptais saldumynais.

Po parodos atidarymo, spalio 22 d. (trečiadienį) 16 ir 19 val., LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje pasirodys „Saruhachiza“ – Bun’ya stiliaus lėlių teatro trupė iš Sado salos. Ji pristatys klasikinę Nō teatro pjesę „Taema“. Nō – seniausia iki šių dienų gyvuojanti japoniškojo teatro šaka, jungianti vaidybą, muziką, šokį ir kaukių meną. Spektakliuose dažnai vaizduojami dvasiniai virsmai ir antgamtiniai reiškiniai. Bun’ya stiliaus lėlės, valdomos vieno animatoriaus, išsaugo intymų ryšį tarp atlikėjo ir personažo. Ilgainiui Sado saloje užmiršta tradicija buvo atgaivinta trupės įkūrėjo Nishihashi Hachirobē, kuris šį meną pristatys ir žiūrovams Vilniuje.

Šie pasirodymai atviri visiems muziejaus lankytojams. Paroda veiks iki 2026 m. kovo 30 d.

Projekto vadovė Džiuljeta Žiugždienė

Kuratoriai: Marius Daraškevičius, Gražina Gurnevičiūtė

Koordinatorė Živilė Intaitė

Architektas Tomas Valentinaitis

Dailininkės: Ieva Bastytė, Lina Bastienė

Architektūros įgyvendinimo koordinatoriai: Eglė Jagminė, Mažvydas Truklickas

Šviesų dailininkas Mantas Markevičius

Partneriai: Japonijos ambasada Lietuvoje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, „Tos arbatos“, „Tea Gong“

Asmenys, kuriems reiškiame ypatingą padėką: Haruka Seto, Aldona Snitkuvienė, Tadas Šaulys, Eglė Tarvainytė, Jūratė Kaučikaitė, Milda Šiaulytienė, Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Monika Gedrimaitė, Dainius Labeckis, Jūratė Meilūnienė, Giedrė Uzielienė, Gediminas Mikelaitis, Vadim Šamkov, Andrius Melys, Aistė Bimbirytė, Tadas Blėdis, Vytautas Narbutas

Projekto rengėjas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.

Banguolė Žalnieriūnaitė