Šilutėje turizmo diena – su „Kritine mase“

Šiandien  minime Tarptautinę turizmo dieną.  Šilutės muziejaus Turizmo informacijos centro skyrius ir Nemuno deltos regioninis parkas šilutiškius ir mylinčius šį kraštą kviečia šią dieną paminėti kartu su „Kritine mase“.

Varom į Rusnę

„Dviratininku judėjimas „Kritinė masė“ veikia visoje Europoje. Šio judėjimo nariai kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį važinėja dviračiais. Šis penktadienis, galimas dalykas, „Kritinei masei“ bus paskutinis pasivažinėjimas“, – apie šiandienos renginį pasakoja Šilutės muziejaus Turizmo informacijos centro skyriaus vadovas Edvardas Judžentis. – Šio renginio tema – alternatyvus kelias į Rusnės salą. Kelias, vedantis į Rusnės salą, nėra draugiškas dviratininkams, todėl su regioniniu parku nusprendėme dviratininkus pakviesti važiuoti per pievas, žvyrkeliais. Taip mes stengiamės atkreipti dėmesį, kad labai reikalingas dviračių takas į Rusnę. Ta idėja nėra nauja, bet ji kažkaip buvo nugulusi. Gal po šio renginio ji vėl atgims? Mus pasitiks rusniškiai. Galbūt kažkas bus išviręs žuvienės, arbatos. Kartu pabūsime, pasikalbėsime.“

Kraštas, kuriame nėra ežerų

Rusnės sala – tai vienas Šilutės rajono išskirtinumas. Juk Lietuvoje nerasime kito rajono, turinčio salą. Nuo gimimo šilutiškis Edvardas įsitikinęs, jog vienas didžiausių rajono unikalumas yra tai, kad rajonas turi labai daug vandens, bet neturi nė vieno ežero. Marios, upės ir daugybė kanalų. Dar sauganti polderių sistema. Ir neabejotinai Lietuvoje unikalus Minijos kaimas, kurio pagrindinė gatvė – Minija. „Išskirtinis yra ir Nemuno deltos žemupys. Panašių deltų Europoje yra, bet nedaug. Nemuno žemupys – tikriausiai geriausia vieta paukščių stebėjimui. Mūsų kraštuose Lietuvoje stebimų paukščių galima pamatyti daugiausia. Ne be reikalo Ventės Rage yra įsikūrusi ornitologinė stotis, kurios pagrindinis tikslas – žieduoti paukščius. Jų čia labai daug praskrenda. Ir įdomu tai, kad čia sutinkami tiek pietesnėje, tiek ir šiauresnėje Europos dalyje gyvenantys paukščiai. Pavyzdžiui, Latvijoje nebepastebimi kai kurie pietesnių vietų paukščiai, o Lenkijoje – šiauresnių. Lietuva esame viduryje. Nors ir ne taip masiškai, kaip yra kai kuriose kitose Europos šalyse, bet ir mūsų žmonės po truputį atranda paukščių stebėjimą, – pasakoja Edvardas. –Kitas krašto unikalumas – Šilutės rajonas yra buvusios Mažosios Lietuvos teritorija. Tai reiškia, kad to krašto kultūra kiek kitokia, negu visos Lietuvos. Pirmiausia skiriasi architektūra. Miestelių išdėstymas, kanalai, medžiais apsodinti plentai – tai šio krašto ypatumai, kurie į mūsų kraštą pritraukia daug turistų iš Vokietijos. Vokiečiai sudaro apie 80 proc. iš užsienio atvykstančių turistų. Turistų srautai pasiskirsto perpus: Pusę lietuvių, pusę – iš užsienio.“

 Beje, skyriaus vadovo E.Judženčio pastebėjimu, pastaruoju metu Šilutės kraštą atranda prancūzai. Tiesa, beveik niekas iš užkalbintų prancūzų turistų net nežino, kad 1920-1923 metais prancūzams buvo paskirta administruoti šį kraštą. „Dauguma užkalbintų prancūzų žinias apie mūsų šalį sieja su tuo, kad Lietuvoje buvo nužudyta jų aktorė Marie Trintignant. Tas skandalas jiems padėjo sužinoti, kad yra tokia šalis – Lietuva. Po to jų žiniasklaidoje padaugėjo informacijos apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, – įspūdžiais dalijasi Edvardas ir pasidžiaugia. – Dauguma turistų giria mūsų unikalią ir mažai žmogaus paliestą gamtą. Ypač tai vertina užsieniečiai. Ir dar, jie labai gerai atsiliepia apie mūsų žmones, kurie, net nemokėdami kalbos, stengiasi turistams padėti. Neatsitiktinai mūsų rajono kredo „Kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą“. Vanduo šiam kraštui turi labai didelę įtaką. Potvyniai, aišku, apsunkina gyvenimą Rusnės salos gyventojams, bet teikia ir gerų dalykų. Derlingas pievas ir čia ūkininkaujantys žmonės tuo nesiskundžia.  Vietiniai žmonės tų potvynių nebijo.“

Pramogas įvairina laivininkai

 Nors Šilutės rajonas turistus pritraukia ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais – potvyniai, pavasarį sugrįžtantys, o rudenį išskrendantys paukščiai, žvejyba, – bet, Edvardo teigimu, sezoniškumo išvengti nepavyksta. Tad ir šiam kraštui būdingomis pramogomis galima pasidžiaugti vasarą. Tai laivininkų teikiami malonumai. Mažųjų laivų uostas įrengtas Šilutėje, Minijos kaime, Rusnės saloje. „Siūlome laivu nuplaukti į Nidą. Ryte išplaukia, dieną praleidžia Neringoje, o vakare grįžta atgal. Keliaujantieji dviračiais mėgsta paįvairinti kelionę laivu. Jie atvažiuoja į mūsų rajoną, įsikuria kaimo turizmo sodyboje, praleidžia čia kelias dienas ir laivu plaukia į Nidą, pabuvę ten, keliauja toliau“, – sako Edvardas ir priduria, kad  augantis dviratininkų srautas reikalauja ir dviračių takų, o jų rajone labai trūksta. Tačiau jiems įrengti reikalingos nemažos lėšos. Šilutės savivaldybė pagal galimybes sprendžia šią problemą. Dviračių takas įrengiamas Šilutės mieste pagal Šyšą, nes turistai mėgsta šį žalią, Mažajai Lietuvai būdingą architektūrą išsaugojusį miestelį. Turizmo sąlygų gerinimas skatina ir verslo vystymąsi. „Viskas darniai po truputį tobulėja“, – sako Šilutės muziejaus Turizmo informacijos centro skyriaus vadovas Edvardas Judžentis.

Genovaitė Paulikaitė