Signatarų namuose vyks Aleksandrui Stulginskiui skirta konferencija

Aleksandras Stulginskis su žmona Ona ir dukra Aldona. 1933–1935 m. Vytauto Didžiojo karo muziejus

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) gruodžio 2 d. nuo 16.30 iki 19 val. vyks mokslinė konferencija „Valstybės agronomija. Aleksandrui Stulginskiui – 140“. LNM ir VU Istorijos fakulteto organizuojama konferencija leis geriau pažinti Vasario 16-osios Akto signataro ir antrojo Lietuvos prezidento veiklas bei jų poveikį šiuolaikinės valstybės raidai.

Dirva nepriklausomai Lietuvai

„Mano gyvenimas susietas su Lietuvos valstybės istorija ir jis negali be pėdsakų išnykti“, – taip viename iš laiškų teigė A. Stulginskis.

A. Stulginskio gyvenimas atspindi ne tik įdomią asmeninę, bet ir modernios Lietuvos gimimo istoriją. Valstiečio sūnus pasirinko mokslą kunigų seminarijoje, tačiau vėliau atsisakė kunigystės idėjos ir tapo agronomu. „Būdamas agronomu veiksmingiau galėsiu padėti savo tautiečiams“, – taip jis grindė šį savo pasirinkimą. Pasirinkęs agronomo kelią A. Stulginskis vėliau tapo vieninteliu Lietuvos politiku, buvusiu ne tik Vasario 16-osios Akto signataru, bet ir Ministrų kabineto, Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Seimo pirmininku ir antruoju Lietuvos prezidentu.

Iki tapimo svarbia Lietuvos politine figūra A. Stulginskis nebuvo apsiribojęs vien žemės ūkio klausimais. Juos jam teko spręsti ir Pirmojo pasaulinio karo metu, veikiant Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komitete, kuris buvo įsikūręs dabartiniame Signatarų namų pastate.  A. Stulginskio biografija – daugiasluoksnė, atskleidžianti ir jo leidybinę, publicistinę veiklą. Per savo gyvenimą signatarui teko parašyti ne vieną spaudos publikaciją, prisidėti prie kelių lietuviškų žurnalų, laikraščių leidimo. Tarp jų – nuo 1917 m. A. Stulginskio pradėtas redaguoti laikraštis „Tėvynės sargas“ ir, nuo 1918 m., žemdirbiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“.

A. Stulginskis buvo ne tik agronomas, bet ir pedagogas. 1915–1918 m. jis vadovavo „Ryto“ švietimo draugijai, Vilniaus lietuvių gimnazijoje moksleiviams dėstė gamtos mokslus ir vadovavo pedagogikos kursams, kur taip pat dėstė gamtos, žemės ūkio disciplinas. Šis darbas buvo skirtas rengti būsimus lietuviškų pradžios mokyklų mokytojus ir tai, pasak A. Stulginskio, „teikė didelį džiaugsmą, nes jautėme, kad rengiame dirvą nepriklausomai Lietuvai“.

Plati A. Stulginskio politinė ir visuomeninė veikla bus plačiau pristatoma ir analizuojama konferencijoje, kurią organizuoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

„Valstybės agronomija. Aleksandrui Stulginskiui – 140“

Konferencija „Valstybės agronomija. Aleksandrui Stulginskiui – 140“ vyks gruodžio 2 d. LNM Signatarų namuose, Štralio salėje (nuo 16.30 val., Pilies g. 26, Vilnius, įėjimas per kavinę „Eskedar Coffee Bar“). Renginio metu tyrėjai iš skirtingų perspektyvų aptars antrojo Lietuvos prezidento veiklas ir palikimą. Konferenciją moderuos dr. Norbertas Černiauskas (VU IF). Dalyvavimas nemokamas.

Doc. dr. Liutauras Gudžinskas (VU TSPMI) pristatys tarpukario prezidentų statuso analizę lyginamosios politikos kontekste, leisdamas geriau įvertinti A. Stulginskio poziciją platesnėje politinėje panoramoje.

Dr. Artūras Svarauskas (LII)  savo pranešime nagrinės A. Stulginskio realpolitik aplinkybių nulemtą poziciją vidaus ir užsienio politikos klausimais. Aptariamos politinės diskusijos ir argumentai dėl prezidento institucijos Lietuvoje reikalingumo.

Dr. Vilma Bukaitė (LII) savo pranešime analizuos dinamišką A. Stulginskio veiklos etapą Vilniuje, Pirmojo pasaulinio karo metais. Pasiryžęs neišvykti ir apsistoti Vilniuje, A. Stulginskis greitai tapo svarbia labdaros, švietimo ir politikos figūra. Vilniuje jis įveiklino agronomo išsilavinimą, išplėtė pažinčių tinklą ir sukaupė žinių, itin pravertusių vėliau einant ministro, parlamentaro, o netrukus ir prezidento pareigas.

Liveta Repšienė (LNM SN) savo pranešime aptars, kaip Vilniuje yra įamžintas A. Stulginskio atminimas. Pristatymo metu bus svarstoma, kurios miesto vietos galėtų tapti pagrindu naujoms šio signataro įamžinimo iniciatyvoms. Konferencijos programa skelbiama Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje lnm.lt