Siekiame, kad sprendžiant žemės klausimus būtų daugiau aiškumo

Mūsų šalyje sunku įsivaizduoti ūkininkavimą be žemės. Tad sudarant galimybes ūkininkauti, lygiagrečiai svarbu tobulinti ir įstatymus, susijusius su žeme. Rugpjūčio pabaigoje Seimo Kaimo reikalų komitetas posėdyje išklausėme Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos santykių tęstinumo užtikrinimo.

Šiuo metu Žemės įstatymo 9 straipsnis nustato, kad žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Praktikoje kyla problemos, kadangi labai dažnai su ūkininkais buvo sudaromos sutartys daug trumpesniam laikui, todėl kai kurie valstybinės žemės nuomininkai atsidūrė labai nepalankioje situacijoje.

Siekdama užtikrinti tokių asmenų teisę toliau šia žeme naudotis, taip pat išlaikyti esamų gyvulininkystės ir augalininkystės ūkių stabilumą bei kūrimąsi, Žemės ūkio ministerija buvo parengusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame buvo siūloma suteikti teisę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomininkui vieną kartą pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį ne ilgesniam negu 25 metų terminui. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba, Teisingumo ministerija ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas nepalaikė šios iniciatyvos ir nurodė, kad įstatyme numatytas maksimalus 25 metų terminas apima ir visus galimus pratęsimus, todėl norint pakeisti Vyriausybės nutarimą pirmiausia turi būti pakeista įstatymo nuostata.

Kaimo reikalų komitetas pritarėme Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo būtinybei ir pavedėme Žemės ūkio ministerijai parengti šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Šiuo metu Seime yra svarstomas  Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektas. Galiojantis Žemės įstatymas leidžia be aukciono išnuomotų valstybinių žemės sklypų nuomininkams keisti šių žemės sklypų paskirtį. Ši nuostata praktikoje kelia problemų: kaip ne kartą konstatavo Valstybės kontrolė, be aukciono gali būti išnuomotas kur kas didesnis valstybinės žemės sklypas, nei reikalinga šiame sklype esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai pakeitus valstybinės žemės sklypo paskirtį, tokiame žemės sklype yra vykdoma ūkinė-komercinė veikla, vystomi investiciniai projektai, iš to uždirbant nuomininkams, o valstybei prarandant pajamas.

Komitetas siūlome uždrausti statyti naujus statinius esamų pastatų eksploatacijai išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose ir keisti šių žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei (ar) būdą. Asmuo, pageidaujantis statyti, rekonstruoti pastatus, keisti paskirtį, privalėtų žemę įsigyti iš valstybės už rinkos kainą. Šis draudimas nebūtų taikomas tik statant pagalbinio ūkio statinius, rekonstruojant statinį (jei jis nepadidėja daugiau kaip 5 procentus) bei keičiant žemės naudojimo paskirtį ir būdą teritorijose, kuriose žemės privatizavimas negalimas.

Siekiant nepažeisti verslininkų teisių, nustatomas pereinamosios nuostatos dėl iki įstatymo priėmimo dienos sudarytų sutarčių: leidžiama keisti pastatų ir statinių eksploatacijai išnuomotų valstybinės žemės sklypų paskirtį ir būdą, statyti šiame sklype pastatus, jei tokia galimybė numatyta sutartyje su sąlyga, kad į valstybės biudžetą yra sumokamas 20 procentų žemės sklypo vertės dydžio žemės nuomos mokesčio priedas, mokamas vieną kartą iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios.

Įstatymo projektas šiuo metu yra priėmimo stadijoje. Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis, yra apsvarstęs visus Seimo narių pateiktus pasiūlymus, tačiau pritarus Seimo teisininkų pasiūlymui buvo paprašyta Vyriausybės pateikti dėl jo nuomonę. Gavus šią išvadą svarstymas bus tęsiamas.

Andriejus Stančikas
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas