Šiauliuose verslo bendruomenė ieškojo efektyvumo formulės

Neretai apie verslo sėkmę sprendžiama pagal įmonės uždirbamą pelną, tačiau šiuolaikinėje verslo aplinkoje vis dažniau kalbama apie tai, kaip optimizuoti procesus ir dirbti efektyviau. Verslo efektyvumas plačiąja prasme suvokiamas kaip resursų, skirtų rezultatui pasiekti, mažinimas, tačiau šioje sąvokoje susipina daug daugiau dedamųjų. Tad kaip transformuoti verslą, kad pasiektumėte geriausius rezultatus? Kokie įrankiai ir žingsniai gali padėti įmonei veikti efektyviau? Ką laimi įmonė, jei atleidžia „nepakeičiamą“ darbuotoją?

Apie tai diskutuota kasmetinėje Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių miesto savivaldybės, IQ forumo ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos organizuojamoje konferencijoje „Šiauliai SMART“. Šių metų konferencijos tema – „Verslo efektyvumo alchemija“.

„Šiais metais bandėme atliepti, ko gero, pačią jautriausią verslui temą – tai yra efektyvumas. Jis susideda iš įvairių polių, tiek kalbant apie personalą, tiek išteklius, tiek finansus. O kodėl alchemija? Nes vadovams visus tuos procesus reikia suvaldyti ir dažniausiai nei vieno jų neturime pakankamai. Todėl šios konferencijos tikslas – paliesti tuos skirtingus polius ir pabandyti atskleisti tą formulę, kaip transformuoti verslą, kad jis veiktų efektyviau“, –  sako  Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

Paprastas žingsnis: transporto optimizavimas

Transportas – kone kiekvienai įmonei reikalinga resursas, kuris ilgalaikėje perspektyvoje reikalauja nemažai finansinių išteklių. Kaip verslas gali čia sutaupyti, pasakojo SEB banko Lizingo departamento direktorius Simonas Norbutas. Jis pristatė elektromobilių rinkos tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje bei bandė atsakyti į klausimą, ar šis transportas yra mados, ar vis dėlto – efektyvumo rodiklis.

Pasak S. Norbuto, nuomonių galima išgirsti įvairių, tačiau reikėtų žvelgti į tai, ką rodo statistika.

„Verslas, lizingo būdu įsigydamas elektromobilį, gali sutaupyti iki 45 procentų. Pavyzdžiui, imkime vieną šiuo metu populiariausių modelių: „Volvo EX30“ su padidinta baterija, jo vertė – 43,5 tūkst. eurų su PVM. Imkime 60 mėnesių lizingo terminą, 15 procentų pradinę įmoką, 40 procentų likutinę vertę. Atsižvelkime į tai, kad bus valstybės parama naujam elektromobiliui, PVM – atskaitomas ir siūlomos geriausios palūkanų sąlygos. Bendrai toks automobilis įmonei kainuos 377 eurus per mėnesį“, –  skaičius pateikia S. Norbutas.

Tuo tarpu analogiškai atsižvelgiant į visas sąlygas, automobilis su vidaus degimo varikliu lizingu įmonei atsieitų 376 eurus, tačiau jo pradinė vertė – 30 tūkst. eurų. Todėl bendroje perspektyvoje susidaro beveik 45 procentų kainos skirtumas.

Nepaisant to, Lietuvos verslų transporto parke naujų elektromobilių registracija Lietuvoje traukiasi, tačiau naudotų – didėja. Apskritai, naudotų elektromobilių kaina artėja prie naudotų automobilių su vidaus degimo varikliu kainos. Tiesa, 2025-aisiais dėl Europos Sąjungos iškeltų CO2 emisijų mažinimo tikslų, turėtų ateiti įperkamų naujų elektromobilių banga.

Laiko resursus taupanti programinė įranga

Dirbtinis intelektas ir programinė įranga šiais laikais gali padėti įmonėms sutaupyti daug brangaus laiko. Apie tai kalbėjo Vaidas Rutkauskas, UAB„Cherry servers“ direktorius ir Mindaugas Rupšys, UAB „Cherry servers“ finansų direktorius, pristatę, kaip savo verslo analitikai jie pritaikė Power BI įrankį.

„Cherry servers“ teikia visiškai automatizuotas ir pagal klientų pageidavimus specializuotas interneto prieglobos ir debesijos paslaugas. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną įmonei tenka apdoroti milžiniškus duomenų kiekius.

„Augant pardavimo pajamoms, klientų skaičiui, augo ir apdorojamų duomenų kiekis. Klientams per metus mes paruošiame apie 30 tūkst. serverių. Turime dažnai jungtis prie skirtingų šaltinių, reikia daug Excelių. Per ketverius metus jų išaugo nuo 2 iki 40. Prie kiekvieno Excelio reikėdavo prisijungti, atnaujinti duomenis. Excel nebespėjo susidoroti su skaičiavimais ir nuolat strigdavo. Mūsų sprendimai vėluodavo, buvo švaistomas žmonių laikas“, – apie analitikos įrankio poreikį pasakoja  M. Rupšys.

Įmonė priėmė sprendimą duomenų sisteminimui naudoti Power BI įrankį. Jis leidžia patogiai matyti duomenis realiuoju laiku, nes automatiškai atsinaujina. Nebereikia kiekvieną kartą daryti naujų Excel failų, išnaudojant Power BI funkcijas, sutaupytą laiką galima panaudoti kitai veiklai.

Tiesa, „Cherry servers“ atstovai ragina nepamiršti, kad tai tik įrankis informacijos susisteminimui ir patogiam pateikimui. Nereikia tikėtis, kad jis visiškai pakeis žmogiškuosius resursus ar nebereikės įdėti jokio darbo. Tačiau tokia pagalbinė priemonė padėjo gerokai sutaupyti brangaus laiko, o kitais metais įmonė planuoja  Power BI pritaikyti ir online medžiagos valdybai pateikimui bei  buhalterinei analitikai.

Atsparumo svarba krizių akivaizdoje

Resursų optimizavimas – svarbi priemonė siekiant efektyvinti verslą, tačiau kartais tai netenka prasmės, jei organizacija nėra atspari krizėms ir nesugeba veikti nepalankiomis sąlygomis. Kaip išvengti kolapso ir gebėti veikti globalių krizių akivaizdoje, pasakojo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkė doc. dr. Ilona Bartuševičienė.

Ji sako, kad krizių kaip ir gyvenime, taip ir versle, išvengti negalime, tačiau galime jas „prisijaukinti“. Mokslininkė siūlo į krizes žvelgti kaip į naujų galimybių lauką. Čia itin svarbi tampa antitrapumo sąvoka – organizacijos gebėjimas ne tik adaptuotis krizių akivaizdoje, bet ir surasti naujų galimybių.

„Kokios yra antitrapumą stiprinančios praktikos? Visų pirma, tai kritinių išteklių dubliavimas. Taip pat – stresinių situacijų praktikavimas, skatinantis budrumą, tačiau tai turi būti praktikuojama ramiu laikotarpiu. Kitas svarbus aspektas – patirtinio mokymosi ir klaidų toleravimo svarba, scenarijų įvairovė bei sinerginis efektas – tiek vidinis, tiek išorinis bendradarbiavimas“, – pasakoja I. Bartuševičienė.

Emociškai „išsunkti“ darbuotojai nekuria pridėtinės vertės

Daugeliui iš mūsų pažįstamas jausmas, kuomet einame į darbą, atliekame kasdienes užduotis, tačiau bet kokia motyvacija ar noras stengtis, daryti daugiau – tiesiog dingo. Vis daugiau darbdavių supranta, kad emocinė darbuotojų sveikata tiesiogiai koreliuoja su darbo rezultatais. Apie tai kalbėjo koučingo specialistė, neuroedukatorė, juoko jogos trenerė Kristina Laučienė.

Ji sako, kad viena didžiausių problemų yra ta, jog žmonės bijo reikšti emocijas ir jas tiesiog užrakina savyje,  o tai veda į perdegimą, depresiją, nerimo sutrikimus ir visą puokštę kitų emocinės sveikatos problemų, kurios turi neigiamos įtakos ir darbo kokybei.

„Mes nesame mašinos, kurios pasiruošusios dirbti 24 valandas per parą. Mes negalime visko apskaičiuoti ir visada visko žinoti. Mano įsitikinimu, kiekvienas darbuotojas privalo turėti erdvės pasisakyti, kaip jis šiandien jaučiasi, reikalingos emocinės gerovės programos, kad žmonės galėtų edukuotis ir pažinti savo emocijas, mąstymo būdą bei gerinti tarpusavio santykius, kas, be abejo, veikia darbo ir pačios organizacijos rezultatus“, – įsitikinusi K. Laučienė.

Pasak  K. Laučienės, džiugina tai, jog šioje srityje pastarąjį dešimtmetį matomas ryškus pokytis. Jei anksčiau apie emocijas darbe buvo vengiama net kalbėti, tai šiandien vis daugiau įmonių vykdo emocinės gerovės programas, bendradarbiauja su specialistais, kad užtikrintų gerą darbuotojų psichologinę sveikatą.

Vadovo vaidmuo efektyviai organizacijos veiklai

Lyderis ir telkti gebantis vadovas – neatsiejama sėkmingos bei efektyviai veikiančios įmonės dalis. Nebijoti klysti, o iš savo klaidų – pasimokyti: su tokia žinute į Šiaulius atvyko įmonės „Cosmoway“ vadovas Žilvinas Dubosas.

„Verslininkai yra žmonės ir visi daro klaidų. Mano pagrindinė žinutė yra ta, kad gyvenimo tiek kaip žmogui, tiek kaip verslininkui, neišeina nugyventi be klaidų. Bet jas reikia priimti kaip pamokas, kurias turime išmokti. Kartais jos būna labai brangios, kartais – pigesnės, bet galų gale – viskas į gerą“, – pasakoja verslininkas.

Ž. Dubosas laužo itin populiarų posakį, kad „klientas visada teisus“. Jis įsitikinęs, kad tarp verslo ir kliento būtina laiku nubrėžti aiškias ribas ir neleisti jų peržengti. Įmonei labai svarbu žinoti savo konkurencinį pranašumą, įvertinti kliento potencialą, nedalinti pridėtinių verčių už dyką.

Kalbant apie verslo sėkmę įmonės viduje, Ž. Dubosas siūlo vadovams netikėtą sprendimą – atleiskite nepakeičiamą.

„Vadovų lygmenyje mes turbūt visi turime tą nepakeičiamą žmogų. Atleiskite jį. Kodėl? Todėl, kad tas žmogus tempia įmonę žemyn. Jis neugdo kitų darbuotojų, jis slepia problemas, jis nepriima į savo komandą stiprių žmonių. Taip, jį atleidus kurį laiką gali būti sunku, bet galiausiai viskas išeina į gerą“, – įžvalgomis dalinosi verslininkas.

Ž. Dubosas prieš keletą metų vadovavo vienai žinomiausių Šiaulių įmonių – dviračių gamyklai „Baltik vairas“. Jis sako, kad ir šiandien Šiauliuose turi nemažai draugų iš verslo bendruomenės, su kuriais palaiko ryšį, nevengia paklausti patarimų, dalinasi patirtimi.

Kokybė ir efektyvumas: kas yra 6 sigmos?

Kiekvienas save gerbiantis verslas siekia kuo aukštesnės savo produktų ar paslaugų kokybės. O koks yra kone idealus gamybinis procesas? Apie tai pasakojo Šiauliuose veikiančios įmonės „Artilux NMF“ direktorius Unal Kont. 6 sigmos – turbūt ne kiekvienas yra girdėjęs apie šią metodologiją, tačiau „Artilux NMF“ įmonė ją sėkmingai taiko savo gamybos procesuose.

„6 sigmos metodą plačiai taiko visame pasaulyje puikiai žinomos koorporacijos, tokios kaip „Nestle“ ar „Amazon“. Ne visur jis vadinamas vienodai, bet esmė yra ta pati. Viską galima sudėti į paprastą schemą: defektų atpažinimas ir mažinimas, produkcijos kokybės gerinimas, klientų pasitenkinimo didėjimas, aukštesnė pridėtinė verslo vertė. Iš esmės, kuo didesnis pirkėjo pasitenkinimas, tuo aukštesni įmonės finansiniai rodikliai. Štai kodėl kokybė yra tokia svarbi“, – sako U. Kont.

Mokytis iš geriausių

Iš gerųjų pavyzdžių galima pasimokyti, sako UAB „Progressive Business Solutions“ vadovas Giedrius Valuckas, savo pranešime pristatęs pasaulinius efektyvumo pavyzdžius. Jis apžvelgė tokias įmones, kaip „Toyota“, „Amazon“, „Zara“, „Tesla“, „McDonald’s“, IKEA, pristatydamas jų formules ir metodus, padariusius tikrą proveržį rinkose ir padėjusius tapti savo srities lyderiais.

Tiesa, pasak G. Valucko, šalia pasaulinių galiūnų, Lietuva kaip šalis irgi yra tam tikras pavyzdys: esame pirmieji Europoje pagal BVP augimą 2000-ųjų, taip pat – pirmieji Europoje pagal elektroninės komercijos prekybą. Įdomu tai, kad globalių krizių laikotarpiu lietuviai geba susiimti ir net jas išnaudoti, pagaminant daugiau produkcijos su mažesniais resursais.

„Iš tiesų mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai nuolatos esame konkurencinėje aplinkoje ir turime galvoti: nuolatinis atlyginimų augimas, geopolitinė situacija, nuolatinė konkurencija mus skatina ieškoti naujų būdų, o tai reiškia efektyvumo pagerėjimą“, – teigia G. Valuckas.

Tad kokia yra ta efektyvumo formulė? Pasak G. Valucko, visų pirma reikia turėti planą, apsibrėžtą laiką ir numatytus resursus. Tačiau jei pagal šią formulę verslas didina efektyvumą ir tobulėja, didžiulė klaida yra likti prie to paties plano. Užsibrėžti tikslai lygiai taip pat turi augti bei tobulėti, kitaip verslas gali pradėti stagnuoti. Vertinant efektyvumą, visada vertėtų lyginti rezultatą „prieš“ ir „po“, kitaip bus sunku įvertinti, kiek rodikliai iš tiesų pasikeitė.

G. Valuckas sako, kad visus resursus versle galima mažinti ar didinti, išskyrus laiką, kuris nuo mūsų niekaip nepriklauso. Todėl siekiant veikti efektyviai, pirmiausiai turime išmokti ir savo laiką išnaudoti efektyviai.

Straipsnis paskelbtas: www.etaplius.lt  www.stv.lt