Senjorai apie „Socialinio recepto“ veiklas Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą įtraukiant juos į ilgalaikes nemokamas kūrybiškumą lavinančias veiklas.

Užsiėmimai pastarąjį pusmetį vyko net keliuose LNM padaliniuose: Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Senajame arsenale ir Istorijų namuose. Senjorai dalyvavo piešimo siūlų dygsniais, vitražo kūrimo, mezgimo dvipusiu žakardu, kūrybinio rašymo, cianotipijos ir audimo klasikinės tapiserijos technika dirbtuvėse. 

Kalbantis su užsiėmimus lankančiais žmonėmis aiškėja, kad kiekvieno iš jų tikslai skirtingi. Vieni nori praskaidrinti nuotaiką, pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, kiti – išmokti naujų dalykų ar atgaivinti ryšį su savo proseneliais.

Kuo daugiau išmokti ir sužinoti

Apie Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančius „Socialinio recepto“ užsiėmimus viena iš dalyvių, vilnietė Julija, sužinojo naršydama internete. Moteris lankėsi daugelyje senjorams muziejuje organizuotų veiklų. Šįkart ji dalyvavo audimo klasikinės tapiserijos technika dirbtuvėse, jose buvo galima susikurti mažą gobeleną.

„Rankdarbiai mane labai domina, tai visus tokius užsiėmimus aplankiau. Man įdomios visos technologijos, kaip ką nors sukurti. Viską įdomu pabandyti. Lankiausi ir žakardinio mezgimo dirbtuvėse – unikalus būdas. Kosmosas“, – pasakoja Julija, neatitraukdama akių nuo audžiamo mažojo gobeleno. Jame pavaizduotas katinas, kuris moteriai primena jos augintinį. Ji sakosi mylinti šiuos gyvūnus.

Julija teigia nesanti vieniša ir neieškanti šioje veikloje atsipalaidavimo ar pabėgimo nuo dienos rūpesčių, o veikiau siekianti kuo daugiau išmokti ir sužinoti.

„Lankiausi ir Kazio Varnelio namuose-muziejuje vykusiose vitražo dirbtuvėse. Buvo įdomu ne tik užsiėmimai, bet ir ekskursija po muziejų. Mums viską parodė, papasakojo. Domėjomės menininko kūryba ir džiaugėmės ją pažinę. Man smalsu viskas. Esu naujovių gerbėja“, – dalijasi Julija.

Moteris sako susidomėjusi gobelenų audimo technologija žiūrėdama į juos muziejuose. „Mane sužavėjo galimybė susipažinti su gobeleno kūrimo technika – kad ir tokio miniatiūrinio. Idealiai neišeina, bet kažkas iš to bus“, – šypsosi Julija, keldama nuo kėdės savo pačios rankų darbo kuprinę.

Atitraukia mintis nuo kasdienybės rutinos

Irena, prieš išeidama į pensiją dirbusi tiksliųjų mokslų srityje, visuomet svajojo pasinerti į meno pasaulį. Tiesa, anuomet, kai augo, tas nebuvo priimta – aplinka skatino rinktis praktiškas specialybes, galvoti apie išgyvenimą. Tad moteris džiaugiasi dabar galinti išbandyti kitokius, jos širdžiai artimesnius dalykus.

„Esu tokia dėkinga, kad yra tokių užsiėmimų. Labai gera pailsėti nuo buities rutinos, nuo asmeninių rūpesčių. Šie užsiėmimai – minčių atitraukimas nuo rutininių dalykų, susitikimas su kitomis moterimis. Niekada juk ir paties muziejaus iš vidaus nebūtume pamatę ir sutikę čia susirenkančių žmonių. Ir kitos moterys čia tokios mielos“, – dalijasi Irena.

Irena sako besidžiaugianti tokia patirtimi: „Atsimenu, kad pradinėje mokykloje mus mokė austi, tačiau viskas pasimiršo. Žiūrint į gobelenus muziejuose, man niekada neateidavo mintis, kaip jie gaminami, o dabar džiaugiuosi, kad gavau progą pamatyti iš arčiau.“

Anot moters, toks prisilietimas prie audimo technikos leidžia labiau įvertinti ir audėjų kantrybę bei stropumą.

„Kažkas nuostabaus. Toks kilnus audžiančių moterų savęs įdėjimas į tokį laikui imlų darbą. Vieną vakarą sugalvojau, kad prisėsiu ir užbaigsiu pradėtą darbą, bet, o Dieve, klausykit, gal keturias valandas praaudžiau ir tik tris juosteles padariau“, – šypsosi Irena, lankiusi ne tik audimo, bet ir žakardinio mezgimo užsiėmimus muziejuje.

„Juk atsibosta namie žiūrėti televizorių“

Danutė, dalyvavusi muziejuje rengtose gobelenų audimo ir žakardinio mezgimo dirbtuvėse, tikina jose sukurtus audinius ir mezginius dovanosianti anūkams Kalėdų proga.

„Labai geras projektas, lankiau ne vieną užsiėmimą. Visuomet taip jauku, ateinu kaip į namus ar pas gerus draugus. Dingsta vienišumas, atskirtis. Juk atsibosta namuose žiūrėti televizorių. Ateinu ir anksčiau, kad daugiau galėčiau padaryti“, – pasakoja Danutė.

Moteris sako, kad mielai lankytų ir daugiau kūrybinių užsiėmimų, apie juos ji papasakojo ir draugėms.

„Toks darbas labai tinkamas ir pirštams. Audimo siūlai šilti ir švelnūs. Tiesa, namie taip gerai nesidirba. Norisi dirbti kartu, grupėje“, – šypsosi moteris.

Močiutė buvo audėja

Regina sako iš gimtojo krašto parsivežusi mažas stakles austi juostoms, o štai gobeleno audimo technika jai nauja. Pernai „Socialinio recepto“ projekte moteris lankė žakardinio mezgimo užsiėmimus.

„Mano mamos mama buvo audėja. Atsimenu, kai augome kaime, matydavau, vaiko akimis žiūrint, dideles audimo stakles. Jos buvo pastatytos kluone. Močiutė taukšėdavo tomis staklėmis. Ir pati verpdavo siūlus, pasiruošdavo juos“, – pasakoja senjorė.

Moteris gyvena už Vilniaus, tad labai džiaugiasi galimybe atvykti į miestą ir pailsėti nuo kasdienių rūpesčių.

Viena iš projekto „Socialinio recepto“ idėjų Lietuvos nacionaliniame muziejuje – pakviesti kaip edukatorius ir užsiėmimų vedėjus jaunus žmones, kad kurtųsi stiprus ir šiltas ryšys tarp skirtingų kartų.

Apie „Socialinio recepto“ projektą

2023 metais Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos pradėjo bandomąjį projektą „Socialinis receptas“. Projektas skirtas vienišų pagyvenusių žmonių emocinei sveikatai gerinti. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su kitomis kultūros įstaigomis plačiai atveria duris senjorams ir kviečia juos burtis į bendraminčių grupes, prasmingai leisti laisvalaikį, atrasti kultūros ir meno bei istorijos edukacijų terapinę galią.

„Muziejus prisideda prie emocinės sveikatos stiprinimo Lietuvoje, siekiame, kad mūsų padaliniuose vyktų įvairūs mokymai, ne tik parodų lankymas, prisidedame prie įvairiapusio asmenybės augimo ir emocinės gerovės puoselėjimo“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.

Iniciatyva „Socialinis receptas“ siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą juos įtraukiant į ilgalaikes nemokamas kultūros, neformaliojo švietimo, sveikatingumo ar kitas bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamas veiklas. Šeimos gydytojai, esant poreikiui, gali nukreipti senjorus į jiems tinkamiausius užsiėmimus. Dalyvaudami juose žmonės atranda įdomių patirčių, turiningai leidžia laisvalaikį, bendrauja, susiranda bendraminčių.

Kultūros ir laisvalaikio veiklų naudą sveikatai pripažįsta tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos Komisija, o gydytojų skiriami nukreipimai į tokias veiklas bendruomenėje laikomi gerąja patirtimi, veiksminga stiprinant emocinę sveikatą.

Kristina Tamelytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistė