Seimas pritarė siūlymui Valstybės kontrolei atlikti krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų valstybinį auditą

A. Pliadžio nuotr.

Seimas gruodžio 23 d. pritarė nutarimui, kuriuo siūloma Valstybės kontrolei iki 2026 m. birželio 16 d. atlikti 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti valstybinį auditą, (projektas Nr. XVP-1102(2). Už tokį sprendimą balsavo 72, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė vienas Seimo narys.

Priimtame teisės akte pažymima, kad valstybės biudžeto lėšų panaudojimui šioje srityje būdinga skuba, dalis prekių, paslaugų ir darbų įsigyjama taikant teisinio reguliavimo išimtis, supaprastintas procedūras, pasitelkiant tarpininkus, taip galimai padidinant įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų kainas. 

Nutarime Seimas pažymi, kad vienas iš esminių instrumentų, siekiant didinti viešųjų pirkimų efektyvumą, yra viešųjų pirkimų centralizavimas, tačiau krašto apsaugos sistemos pažanga šioje srityje vyksta per lėtai, nes šiuo metu vis dar veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų, kurioms pastaraisiais metais Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė teikė reikšmingų pastabų dėl viešųjų pirkimų valdysenos ir pirkimų procesų trūkumų, kompetencijų stokos bei nepakankamų veiksmų šioms kompetencijoms didinti; nepaisant poreikio krašto apsaugos įsigijimus vykdyti operatyviai valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai, kartu užkertant kelią korupcijos rizikoms.

Audito metu prašoma atsakyti, ar:

1) krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos, tarp jų Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos ir Infrastruktūros valdymo agentūra, lėšas prekių, paslaugų ir darbų įsigijimams 2021–2025 m. panaudojo teisėtai, efektyviai ir rezultatyviai;

2) teisiniu reguliavimu nustatytos išimtys prekių, paslaugų ir darbų įsigijimams (neskelbiamos derybos, supaprastintos pirkimų procedūros ir kt.), decentralizuotai organizuotas pirkimų vykdymas, šiam procesui skirti žmogiškieji ištekliai, jų kompetencijos ir kitos susijusios aplinkybės užtikrino siekį lėšas panaudoti racionaliai, efektyviai ir rezultatyviai bei išvengti tarpininkavimo, dėl kurio galimai padidėja įsigijimų kainos;

3) prekių, paslaugų ir darbų įsigijimus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų funkcijos ir atsakomybės nustatytos tinkamai ir sudaro sąlygas šioms institucijoms laiku vykdyti šių įsigijimų kontrolę ir priežiūrą.

LRS inf.