Savivaldybės indėlis į kultūros plėtrą

„Kai likau vienas vicemeras, tapau atsakingas už daugelį sričių“, – savo pareigas apibūdina Panevėžio rajono mero pavaduotojas Rimantas Pranys.

Gerbiamas Rimantai, liepa prasidėjo įspūdinga šimtmečio Dainų švente, kurioje dalyvavo gausus būrys Panevėžio rajono meno mėgėjų kolektyvų.

Išties šimtmečio Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ dalyvavo apie 800 meno mėgėjų, įsitraukusių į 48 kolektyvų veiklą. Iš jų – į Dainų šventės renginių pynę įsipynė du moterų chorai, 8 pučiamųjų instrumentų orkestrai ir choreografinės grupės, 7 liaudiškų šokių kolektyvai, 7 liaudiškos muzikos kapelos, 4 mėgėjų teatrai, 15 folkloro kolektyvų, 3 vokaliniai ansambliai,1 liaudies instrumentų orkestras, 1 liaudies instrumentų ansamblis. Po dainų šventės  visiems šiems kolektyvams, jų vadovams, visiems, kurie rūpinosi meno mėgėjų gerove, už ilgą ir kantrų pasiruošimą bei dalyvavimą įspūdingo reginio dvasingame šimtmečio renginyje padėkojome rajono savivaldybės vadovai. Už dalyvavimą šimtmečio dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ Lietuvos nacionalinis kultūros centras Panevėžio rajono mėgėjų meno kolektyvų vadovus apdovanojo atminimo ženklais. Kartu pasidžiaugėme savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto, šimtmečio Dainų šventės pučiamųjų instrumentų koncerto „Vario audra“ scenarijaus autoriaus ir meno vadovo Remigijaus Vilio įvertinimu. Jam įteikta Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos Padėka už kūrybiškumą, profesionalumą, didžiulių žmogiškųjų išteklių pareikalavusį ir atsakingą darbą rengiant 2024 m. Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“.

Kas – suaugusieji ar vaikai aktyviau dalyvavo Dainų šventėje?

Dainų šventėje dalyvavo 28 suaugusiųjų kolektyvai (380 dalyvių), 6 mišrūs (80 dalyvių) ir 14 vaikų kolektyvų (260 dalyvių).

Galbūt galite paminėti aktyviausiai į Dainų šventę įsitraukusius rajono kultūros centrus, mokyklas?

Aktyviausiai įsitraukė Miežiškių kultūros centras 10 mėgėjų meno kolektyvų  (+ 2 (žolininkių ir duonos kepėjų grupės)). Daugiausiai vaikų kolektyvuose iš Vadoklių(Jotainių), Krekenavos, Paįstrio, Naujamiesčio, Smilgių, Liūdynės (Velžio), Ramygalos.

Šventės dalyviai: Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“ ir choreografinė grupė (mišrus 45 dalyviai); muzikos mokyklos jungtinis jaunių choras (40 dalyvių); Krekenavos kultūros centro choreografinė  grupė „BeU“ (35 dalyviai); Šilagalio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Sklepučini“ (mišrus 33 dalyviai); Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio pučiamųjų orkestras „Saulutė“ (27 dalyviai); Ramygalos gimnazijos jaunučių liaudiškų šokių grupė „Gintarėliai“ 20 dalyvių; Liūdynės kultūros centro Velžio padalinio ir Velžio gimnazijos jaunučių liaudiškų šokių grupė „Kupolėlė“ 21 dalyvis.

Daugiausiai vaikų kolektyvuose iš Vadoklių(Jotainių), Krekenavos, Paįstrio, Naujamiesčio, Smilgių, Liūdynės(Velžio), Ramygalos.

Kad kolektyvai gražiai įsilietų į šimtmečio Dainų šventės reginį, reikalingas buvo ir savivaldybės finansinis palaikymas?

Šimtmečio Dainų šventei Panevėžio rajono savivaldybė skyrė 80 tūkst. eurų. Pasirengimu Dainų šventei rūpinosi savivaldybės darbo grupė, kuriai vadovavau. Grupė reguliariai aptardavome organizacinius reikalus. Reikėjo daliai kolektyvų įsigyti naujus tautinius ir scenos kostiumus, instrumentų. Rūpinomės ir dainų šventės dalyvių maitinimu, apgyvendinimu, pavėžėjimu. Stengdamiesi suaugusiuosius apsaugoti nuo didelio nuovargio, juos apgyvendinimo arčiau repeticijų ir pasirodymo vietų esančiuose viešbučiuose. Vaikams įdomiau būti kartu, tad juos įkurdinome mokyklose. Be abejo, stengėmės ir vaikams užtikrinti kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Pastebėję, kad yra tik keli dušai, pasirūpinome pastatyti jų daugiau.

Kiek apskritai Panevėžio rajono savivaldybė kultūros centrams ir juose veikiantiems meno kolektyvams per metus skiria lėšų?

2024 m. iš biudžeto buvo skirta 3 288 700 eurų. Palyginti su 2023 metais, tai 338 200 eurų daugiau. Be to, kiekviena kultūros įstaiga stengiasi pritraukti lėšų papildomai, teikdama projektus Lietuvos kultūros tarybai. Prie kultūros puoselėjimo per įvairius projektus prisideda ir bendruomenės. Juk dalis jų projektų yra skirti tradicijų puoselėjimui, tradicinių švenčių organizavimui. Savivaldybė remia tiek kultūros įstaigų, tiek bendruomenių projektus. 2024 m. prisidėjimui prie jų projektų skirta 186 500 eurų rajono biudžeto lėšų.

Ar pastaruoju metu nekyla grėsmių kai kurių rajono kultūros įstaigų išlikimui?

Ir savivaldybės vadovai, ir rajono Tarybos nariai esame nusiteikę visas kultūros įstaigas išlaikyti.

Panevėžio rajono savivaldybė remia ir svarbių bei reikšmingų leidinių leidybą.

2024 m. savivaldybė skyrė 9 tūkst. eurų rajonui reikšmingų, išliekamąją vertę turinčių spaudinių leidybai. Finansuojami rajono įstaigų, rajono gyventojų ar su rajonu susiję leidiniai. Jie yra labai įvairūs. Tai ir kalendoriai, ir leidiniai apie įvykius, kolektyvus, ir atvirukai, fotoleidiniai.

Ne už kalnų ir Rugsėjis. Ar jį pasitiks visos rajono gimnazijos?

Buvome susitikę su rajono gimnazijų vadovais ir jų teigimu, visos gimnazijos formuoja vienuoliktas klases, tikėdamiesi, kad kiekvienoje jų bus surinktas reikalingas minimaliausias mokinių skaičius.

2024–2025 mokslo metus turėtų pradėti 2812 mokinių. Tai 7 mokiniais ir dviem komplektais daugiau negu praėjusiais mokslo metais. Taigi turime nors ir nežymų, bet teigiamą pokytį. Žinoma, ateityje gali būti visko, nes gimnazijų perspektyvoms įtakos turės PUPP-o rezultatai.

Neseniai per Mero pusryčius su sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiais rajono abiturientais apdovanojote Ramygalos gimnazijos abiturientą Domantą Augulį, kurio matematikos žinios įvertintos šimtuku. Tai šviesuliukas nelabai linksmoje atsiliepimų apie matematikos rezultatus virtinėje. Ilgus metus dirbote matematikos mokytoju, kodėl, Jūsų manymu, prastėja matematikos žinių rezultatai?

Nėra atliktas tyrimas, atskleidžiantis prastėjančių žinių iš matematikos priežastis. Kiekviena mokykla stebi mokinių žinių pokyčius, vertina tarpinių patikrinimų rezultatus. Mano manymu, matematikos mokymosi pagrindas dedamas pradinėse klasėse. Jei pradinukams mokytojas gerai išaiškino matematiką ir vaikas pradeda ugdytis matematinį mąstymą, jis ir penktoje, ir vėlesnėse klasėse nepraras turimų įgūdžių.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė