Savanorystė yra misija

Apie savanorystę, jos galimybes Mažeikių rajone, savanoriškos veiklos koordinacinio centro svarbą su Mažeikių savivaldybės vicemere Sigute Bernotiene kalbasi Genovaitė Paulikaitė.

–Gerbiamoji vicemere, Jūs į šias pareigas atėjote iš sporto srities. Sportas, ypač kūno kultūra, be savanorystės tiesiog neįmanoma. Ką Jums reiškia savanorystė?

–Tai natūralus gyvenimo būdas, kai vienas – kitam visur ir visada padedame. Tikriausiai kiekvienas esame savanoriais net ir savo darbovietėse, nes į darbo valandas visko sutalpinti neįmanoma. Visi darbai pinigais nematuojami.

–Kaip savanoriai galėtų prisidėti prie kūno kultūros puoselėjimo?

–Labai daug. Pirmiausi, kiek pagalbininkų reikia organizuojant renginį. Kažką panėšėti,  paduoti, pašluoti,  pavalyti. Pažiūrėkite, daugiausia savanorių yra ten, kur reikia pašluostyti, jei parkrito sportininkas. Tada savanoriai sėdi pirmose eilėse. Ir dar yra garbė padėti savo mėgstamai komandai. Be savanorystės nei sportas, nei kūno kultūra neišsiverčia. Ir apskritai, savanoriai reikalingi daugelyje sričių. Čia veiklos visiems yra labai daug, pradedant jaunimu ir baigiant senjorais.

Dabar Mažeikių rajone pradedamas iki Trijų Karalių truksiantis renginys „Sušildykime sielas“., kurio be savanorių net įsivaizduoti negalima. Šis renginys – ne labdaros akcija, bet natūralus bendravimas ir bendradarbiavimas su senjorais, našlaičiais, vaikais, augančiais socialinės rizikos šeimose. Savanoriai reikalingi ir renginiui vesti, ir dovanėles išvežioti. Kavinės senjorus vaišins arbata, tad kavinėse bus reikalinga programa, kad atėjusiesiems būtų smagu ir malonu. Reikės rūšiuoti ir tvarkyti dovanas, reikės jas padėti išdalinti, nes reikės aplankyti labai daug žmonių. Mažeikių rajone vien neįgalių vaikų yra 275. 60 žmonių gyvena vaikų ir senelių globos namuose. Beveik 300 vaikų auga socialinės rizikos šeimose. Renginiuose ir košę virsime, ir arbatą virsime ir visa tai reikės išnešioti. Tad be savanorių niekaip neišsiversime.

–Į ką kreiptis sumaniusiems savanoriauti renginiuose „Sušildykime sielas“?

–Šį renginį koordinuoja savivaldybės viešųjų ryšių darbuotojai, o konkrečiai –Virginija Steponavičienė. Rengiant šį renginį, parūpinant dovanėles, mums labai padeda „Orlen“. Pagalbos labai reikia, nes vieni neišgali patys klausos aparatų įsigyti, kiti – kitų sveikatai reikalingų dalykų. Stengiamės padėti. O savanoriauti kviečiame jau net darželinukus. Džiaugiamės, kad į šį renginį įsijungė visos bendruomenės, visos seniūnijos ir seniūnaitijos.

–Kai galvojame apie konkrečius darbus, atrodo, tos savanoriškos veiklos mūsų šalyje ne tiek ir mažai, tačiau ta mūsų savanorystė lyg ir įstrigus kažkur savo gimimo pradžioje. Kaip manote, kodėl?

–Galbūt taip atsitinka todėl, kad kiekvienas skirtingai suprantame savanorystę ir neturime tradicijų. Mes norime kažką padaryti, bet nežinome, ką. Dažnai girdime sakant, duokite darbo. Kitas dalykas, tokius paprastus darbus buvome atpratę daryti. Kad ir akcija „Darom“. Ar būtina šaukti? Matau, kad negerai, pasikviečiu bendraminčius ir tvarkom. Kitas dalykas – renginiai. Kodėl paskutinę energiją spaudžiame iš kultūros darbuotojo? Kiek čia daug gali padaryti savanoriai.

Svarbiausia, kad žmogus rastų tą veiklą, kuri jam patinka. Savanorystė yra misija. Tačiau vienas ateina pats, o kitą reikia pakviesti. Tad savanoriškos veiklos koordinacinis centras yra būtina jau vien dėl to, kad padėtų žmogui susirasti tos veiklos sritį, kuri jam yra artimiausia.