Sausio 1 d. faktai, gimimo dienos, vardadieniai, posakiai ir anekdotai

Naujieji metai – Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. per. Kr. 1582 m. po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 d. (8 dienos po Kristaus gimimo, kai jis buvo apipjaustytas) pradėti švęsti visuose katalikiškuose kraštuose. Lietuvoje sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, pradėta švęsti ne anksčiau kaip XIX a.

Lietuvos vėliavos diena – kaip laisvos Lietuvos ženklas, pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto, pirmojo LK savanorio Kazio Škirpos. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 3 d. Vilnių užėmė lenkų „želigovskininkai“ ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių.

Ketvirtą kartą Lietuvos trispalvę virš Gedimino bokšto iškėlė sukilę lietuviai kariai 1941 birželio 23 dienos popietę.

Penktą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai.

Šeštą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Visus metus Gedimino bokšte plevėsuojanti vėliava iškilmingai nuleidžiama Vėliavos dieną – sausio 1-ąją. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistąją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai perduoda saugoti pilietiškiausiai šalies mokyklai. 2023 metais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai

Vardadieniai

Arvaidas, Arvaida, Arvaidė, Arvaldas, Arvaldė,  Arvė,  Eufrozija, Eufrozina, Mečislovas, Mečys, Mečius

Sausio 1-ąją gimė

• 1467 m. – Žygimantas Senasis, LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506 – 1548).
• 1715 m. – Kristijonas Donelaitis, liuteronų pastorius, lietuvių grožinės literatūros pradininkas (m. 1780 m.).
• 1869 m. – Jadvyga Juškytė, Juškevičiūtė, Lietuvos pedagogė, tautosakininkė, tautinio atgimimo veikėja (m. 1948 m.).
• 1879 m. – Adomas Varnas, dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Kūrė realistinius portretus, peizažus, grafikos darbus (m. 1979 m.).
• 1889 m. – Juozas Tallat-Kelpša, vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas (m. 1949 m.).
• 1919 m. – Juozas Lingys, Lietuvos choreografas (m. 1984 m.).
• 1938 m. – Norbertas Vėlius, lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU (m.1996 m.).

Tokia ir yra Naujųjų metų prasmė – gauti dar vieną šansą, galimybę atleisti. Daryti geriau, padaryti daugiau, duoti daugiau, mylėti daugiau ir nesijaudinti dėl to, kas būtų buvę, o suvokti gyvenimą tokį, koks jis yra. (Claire Morgan)

Pasijuokime

Du marsiečiai atskrido į Žemę per Naujuosius metus. Pamatė fejerverkus ir sako:
– Žiūrėk, kokia silpna žemiečių raketinė gynyba!