Santykiai gali būti ir stresas, ir vaistas nuo jo

Ar po ginčo su antra puse vis pastebite, kad nutolote vienas nuo kito? Arba, kad po barnio dingsta ūpas visam kitam – darbui, hobiu, net draugams? Jūs ne vienas. Naujas „Eurovaistinės“ iniciuotas tyrimas rodo, kad santykiai su artimaisiais daugeliui lietuvių daro didžiausią įtaką jų emocinei būsenai. Pasak psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, tai reiškia, kad problema slypi ne tarpusavio konfliktuose, o nemokėjime ginčytis taip, kad nepakenktumėte santykiams.

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas atskleidė, kad net 16 proc. gyventojų nurodo, jog jų savijautą labiausiai veikia santykiai su artimaisiais – tai turi daugiau įtakos nei sveikata (9 proc.) ar pinigai (4 proc.). Pasak „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovės Eglės Laskauskaitės, tai leidžia daryti aiškią išvadą: konfliktai poroje nėra pavienis emocinis epizodas – jie tiesiogiai veikia bendrą visuomenės emocinę sveikatą.

„Galima pajuokauti – moksliškai įrodėme, kad ne piniguose laimė. Santykiai yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo sričių ir gali būti didžiausias emocinės atramos šaltinis. Net trečdalis pokalbius su artimaisiais nurodo kaip būdą valdyti stresą (daugiau – 43 proc. – paminėjo tik fizinį aktyvumą). Tačiau kita vertus, 33 proc. respondentų teigia, kad stresą jiems kelia būtent santykiai artimoje aplinkoje. Tai reiškia viena – ne konfliktų buvimas, o tai, kaip su jais tvarkomės, gali stiprinti arba silpninti mūsų emocinę sveikatą. O tą daryti ypač svarbu, nes Lietuvos emocinė sveikata balansuoja ant ribos – siekia tik 61,5 balo iš 100, o tai reiškia ribinę arba mažesnę emocinę gerovę“, – sako E. Laskauskaitė.

„Mes niekada nesipykstame“ – gera žinia ar pavojaus signalas?

Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, „normalaus“ ginčų skaičiaus nėra – kiekviena pora ateina iš skirtingų šeimų, su skirtingais bendravimo modeliais. Visgi tyrėjai pastebi, kad sveikose porose dažniausiai pasitaiko 1–3 smulkesni konfliktai per savaitę, o intensyvesni – 1–2 kartus per mėnesį.

Nors yra keli procentai porų, kurios gali beveik nesipykti ir palaikyti sveiką ryšį, daugeliu atvejų nuolatinė „ramybė“ gali reikšti vengimą. Psichoterapeuto teigimu, nemaža dalis porų, kurios tvirtina nesipykstančios, paprasčiausiai vengia konfliktų dėl baimės sukelti stiprias emocijas ar patirti diskomfortą. Tai gali būti ir emocinis vieno ar abiejų atsiribojimas – pora yra kaip „kambariokai“: atrodo, viskas gerai, bet ryšio trūksta.

„Apie 60 proc. porų pykstasi vidutiniškai – ir tai yra normalu, tai būdas pažintis vienas kitą. Tokie ginčai leidžia suprasti, kokie poreikiai nepatenkinti, kaip jaučiasi partneris ir kaip galima keisti elgesį, kad abu jaustųsi geriau“, – aiškina D. Jakučionis.

Psichoterapeutas pabrėžia, kad svarbiausia – ne konfliktų dažnis, o tai, kas vyksta po jų. „Jei pora geba ramiai ginčytis, išsakyti emocijas, poreikius ir susitaikyti – tuomet konfliktas tampa augimo galimybe. Jei susitaikymo nėra, nuoskaudos kaupiasi ir tyliai ardo santykį iš vidaus“, – pabrėžia specialistas.

Ar galima išmokti „teisingai“ pyktis?

Pasak psichoterapeuto, konfliktų valdymo galima ir verta mokytis, įsidėmint kelis esminius principus. Visų pirma, jis rekomenduoja apie konfliktus kalbėkite ramioje būsenoje, o ne pačiame įkarštyje. O tuomet D. Jakučionis pataria:

Venkite abstrakčių kaltinimų ir kalbėkite apie konkrečius veiksmus. Vietoj „tu nemyli manęs, tau nerūpi niekas, tu visiškai atsiribojęs“ – įvardinkite elgesį. Pavyzdžiui, „kai tu pasakei, kad aš negražus, ar supykau“, „kai tu pavėlavai į šeimos vakarienę nieko nepranešęs, aš tiesiog pasiutau“. Išsakykite, kaip jus tai privertė jaustis – naudojant frazę „aš jaučiuosi“, antra pusė jausis mažiau gynybiškai.

Išlaikykite teigiamų ir neigiamų sąveikų balansą. Kiekvienai neigiamai interakcijai (ginčui, konfliktui) turi tekti penkios teigiamos patirtys. Tokį santykį įrodė J. Gottmanas savo „Meilės laboratorijoje“ per daugiau nei 40 tyrinėjimo metų.

Praktikuokite aktyvų klausymą ir perfrazavimą. Tokios frazės kaip „aš girdžiu tave“, „tu sakai, kad jautiesi taip, lyg aš nesuprasčiau tavęs“ rodys, kad partneriai supranta vienas kitą.

Įvardinkite kito emocijas ir jas validuokite. „Pasakykite – „matau, kad tau sunku“, „girdžiu, kad tau skauda“. Taip pat patvirtinkite, kad ta emocija yra normali: „suprantu, kad taip gali jaustis esant tokioms aplinkybėms“, „aš irgi panašiai jausčiausi tavo vietoje“. Visa tai padeda tiek geriau suprasti kitą asmenį, tiek ir jam parodyti, kad suprantu jį“, – pataria specialistas.

Nebijokite pertraukų. Jei emocijos per stiprios, pertrauka padės nusiraminti ir grįžti prie sprendimo vėliau. Geriausia kalbėti konkrečiai: „aš jaučiuosi per daug įsitraukęs, padarykime 20 min. pertrauką ir sugrįžkime prie šio klausimo 15 val.“. Per pertrauką negalvokite apie konfliktą, nespręskite jo savo galvoje – pertraukos tikslas pailsėti ir fiziologiškai nurimti. Minimali pertrauka turėtų būti bent 20 min. – tuomet turėtų sumažėti širdies plakimas, sulėtėti kvėpavimas ir pranykti drebulys, jei toks buvo.

Spręskite tai, ką galite išspręsti. D. Jakučionio patarimas – bandykite pradžioje spręsti išsprendžiamus konfliktus, nes yra ir tokių, kurie niekada neišsispręs. Jei bandysite spręsti tik pastaruosius, tai pasitikėjimas santykiu mažės ir tai silpnins partnerių tarpusavio artumą.

Praktikuokite 10 min. ryšio pokalbius. Susitarkite, kad vienas kitam po 5 minutes papasakosite apie savo dienos patyrimus, emocijas, dėkingumą, o kitas tiesiog klausys. Tai trumpi pokalbiai, kai niekas netrukdo – o abipusis pasidalijimas, išklausymas stiprins ryšį.

Kamilė Šoblinskė