Samurajų lobiai Palangoje – unikali Japonijos dekoratyvinės dailės paroda

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejus kviečia visus japonų kultūros ir meno gerbėjus į išskirtinę Japonijos dekoratyvinės dailės parodą „Samurajų lobiai: japonų kardų meninės detalės ir miniatiūrinė skulptūra iš Nacionalinio Bohdano ir VarvarosChanenkų muziejaus rinkinio“. Paroda kviečia susipažinti su samurajų luomo pasauliu, jų gyvenimo būdu bei kultūros išraiškomis, kurios ne tik išliko per šimtmečius, bet ir įgavo naują reikšmę šiuolaikinio meno kontekste. Atidarymas vyks gegužės 16 d., penktadienį, 16 valandą. Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.

Iš Kyjive veikiančio Nacionalinio B. ir V. Chanenkų muziejaus į Palangą atkeliavo unikalūs Edo laikotarpio (1603–1868) Japonijos artefaktai – samurajų kultūrą ir estetiką atspindintys meno kūriniai. Tarp jų – itin kruopščiai išdirbtos japoniškų kardų detalės bei miniatiūrinės skulptūrėlės, žavinčios subtilumu ir prasmių gausa.

„Šia paroda LNDM Palangos gintaro muziejus tęsia mūsų mielų bičiulių ir partnerių iš Ukrainos, Nacionalinio B. ir V. Chanenkų muziejaus, išskirtinių rinkinių meno vertybių pristatymą, pradėtą LNDM dar 2023-iaisiais. Lankytojai gauna unikalią progą susipažinti su aukščiausio lygio japoniškąja daile – daugiau nei du šimtus metų trukusios vadinamosios Tokugavų taikos epochos –Edo laikotarpio – įstabiais samurajų kardais (katana), jų aptaisais (cuba) ir miniatiūrinėmis skulptūrėlėms iš dramblio kaulo (necukėmis). Noriu iš širdies padėkoti Chanenkų muziejaus direktorei Julijai Vaganovai ir jos kolegoms, kurie tokiu sunkiu jų šaliai laikotarpiu skyrė savo laiko ir jėgų bendradarbiavimui su mūsų muziejumi. Ši paroda taip pat nebūtų galėjusi įvykti be pasiaukojamų mano kolegos Skaisčio Mikulioniopastangų, kuris kartu su savo bendražygiais šauliais karo metu leidosi į pavojingą kelionę, kad šiuos kūrinius pargabentų iš Kyjivo į Palangą“, – pabrėžė LNDMgeneralinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

„Džiaugiamės, kad muziejaus vasaros sezono lankytojams galime kaip ir kasmet pasiūlyti kokybišką kultūrinį turinį. Tai neabejotinai praturtina kiekvieno vasarotojo praleidžiamą laiką pajūryje ir, tikiuosi, jau skatina sekti muziejaus naujienas. Planuojama, kad parodą lydės ir papildomi renginiai – edukaciniai užsiėmimai ar ekskursijos, leisiančios dar išsamiau pažinti tolimos šalies kultūrą. Juk mes net per gintarą esame susieti su Japonija ir rodome muziejuje japoniško gintaro pavyzdžius“, – sako LNDM Palangos gintaro muziejaus direktorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.

Japoniška meistrystė: menas, funkcija ir estetika smulkmenose

Pažodžiui „samurajus“ reiškia „tą, kuris tarnauja kitam“. Samurajai buvo japonų kariai, kurie nuo XII a. iki 1868 m. formavo šalies feodalinę struktūrą ir kultūrą. Iš pradžių kaip kovotojai jie įgijo ypatingą statusą po to, kai feodalinė Japonija susiskaldė į mažesnes sritis ir reikėjo karinių lyderių, kurie galėtų administruoti provincijas. Samurajų luomas tapo pagrindine Japonijos valdymo mechanizmo dalimi, kuri turėjo ne tik kovoti, bet ir saugoti savo valdovus, valdyti žemes, administruoti miestus bei spręsti teisines problemas.

Samurajai buvo ir galingi politiniai žaidėjai, dalyvavę šalies gyvenime ir kultūriniame vystymesi. Jų elitas galėjo keisti šalyje dominavusius santykius, o jų garbės kodeksas leido užtikrinti, kad savo tėvynėje jie būtų laikomi ne tik kareiviais, bet ir kultūriniais simboliais. Samurajų epocha baigėsi 1868 m. su imperatoriaus Meidži restauracija, tačiau jų kultūrinis ir politinis palikimas iki šiol išlieka svarbus Japonijos identitetui.

Samurajai griežtai laikėsi bušido– kario kelio – vertybių, kurios akcentavo garbę, lojalumą, drąsą, ištikimybę ir šeimos apsaugą. Jie buvo išsilavinę, mokėsi kovos menų, literatūros, kaligrafijos bei kitų kultūrinių praktikų. Svarbiausias samurajų simbolis buvo kardas – katana, kuris ne tik atliko praktinę funkciją, bet ir tapo giliai asmeniniu ir kultūriniu objektu, turinčiu didelę simbolinę vertę. Samurajų gyvenime estetika ir funkcionalumas susijungė į harmoningą visumą, pavyzdžiui, kardo apkaustų menas ar miniatiūrinės skulptūrėlės necukės, kurios, nors ir mažos, turėjo gilias simbolines reikšmes.

Kruopščiai atrinktos samurajų pasaulio relikvijos

„Lietuvos nacionalinis dailės muziejus nuo pirmų karo dienų Ukrainoje į Lietuvą evakuoja nacionalines Ukrainos kultūros vertybes. Tai jau penkiolikta ukrainietiška paroda Lietuvoje. Eksponatus vežėme iš Kyjivo, Odesos, Lvivo ir Zaporižės muziejų. Prie projektų prisideda daugybė Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos institucijų, padeda dešimtys žmonių, kurių visų net negalėčiau išvardinti. Parodos eksponatus iš Kyjivo į Palangą atvežė Lietuvos šaulių sąjungos nariai Tadas Gečauskas ir Romas Klapatauskas“, – pasakoja vienas iš parodos kuratorių Skaistis Mikulionis.

Iš daugiau nei 500 eksponatų japonų meno kolekcijos, saugomos Nacionaliniame Bohdano ir VarvarosChanenkų muziejuje Kyjive, parodai LNDM Palangos gintaro muziejuje atrinkta kelios dešimtys išskirtinių objektų, reprezentuojančių samurajų pasaulį – nuo japoniškų kardų (katana) meninių detalių iki subtilių miniatiūrinių skulptūrėlių necukių. Visi parodos kūriniai datuojami Edo laikotarpiu (1603–1868), kai samurajų kultūra pasiekė estetines ir technines aukštumas.

Eksponuojami japoniškų kardų apkaustų, rankenų ir cubų(kardo apsaugų) fragmentai liudija ne tik išskirtinį meistrų techninį virtuoziškumą, bet ir subtilią funkcionalumo bei estetikos dermę, būdingą tradicinei Japonijos kultūrai. Samurajui kardas buvo neatsiejama tapatybės dalis – daugiau nei ginklas: jis simbolizavo garbę, dvasią, ištikimybę ir paveldą. Kiekviena detalė buvo kruopščiai išdirbta – nuo meniškų inkrustacijų iki prasmingų simbolių, talpinančių gilią reikšmę.Ne mažiau svarbi ir kita parodos dalis – necukių  miniatiūrų kolekcija, leidžianti pažvelgti į kasdienybės estetiką mažame formate. Šios smulkios, rankomis drožinėtos skulptūrėlės, anksčiau atlikusios praktišką drabužių aksesuarų vaidmenį, stebina savo temų įvairove, formų tikslumu ir kruopštumu. Jose įamžinti žmonės, gyvūnai, mitinės būtybės ar kasdienio gyvenimo scenos atskleidžia ne tik menininkų fantaziją, bet ir savininkų asmenybes. Parodoje atsiskleidžia ir japonų estetikos principas „didybė mažume“ – gebėjimas mažame objekte sutalpinti visą pasaulį. Šie eksponatai kviečia ne tik gėrėtis formos tobulumu, bet ir susimąstyti apie gilų daikto, jo kūrėjo ir naudotojo tarpusavio ryšį kultūroje, kur kiekviena smulkmena turi ypatingą reikšmę.

Paroda „Samurajų lobiai: japonų kardų meninės detalės ir miniatiūrinė skulptūra iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus rinkinio“ atidaroma gegužės 16 d. 16 val. Aplankyti parodą bus galima iki rugsėjo 15 d.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinio dailės muziejausPalangos gintaro muziejus, Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus

Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Ukrainos ambasada Lietuvoje, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Respublikos muitinė, Ukrainos muitinė, Ukrainos patrulinė policija, Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnyba

Projekto globėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministrasŠarūnas Birutis, Ukrainos kultūros ir strateginės komunikacijos ministras Мykola Тоčickis

Projekto vadovai: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktoriusdr. Arūnas Gelūnas, KyjivoBohdano ir VarvarosChanenkų nacionalinio dailės muziejaus generalinė direktorėJulija Vaganova

Parodos kuratoriai ir koordinatoriai: Sigita Bagužaitė-Talačkienė, Katerina Baranovska, OlhaHončarenko, Regina Makauskienė, Skaistis Mikulionis, OlhaNovikova

Parodos architektas Vladas Balsys

Parodos dizainerė Dovilė Valužytė

Restauratoriai: Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė, Rimvydas Derkintis

Vertėjai: Džiulija Elena Fedirkienė, Ruslanas Skrobačas

Redaktorė Ieva Puluikienė

Rėmėjai:UAB „AD Rem“, CLS „Brokerage Company“, UAB „Bunasta“, UAB „Nova Post Lithuania“

Generalinis rėmėjas BTA

Informacinis rėmėjas Palangos turizmo informacijos centras

Mecenatas Lietuvos Respublikos garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas

Speciali padėka: ambasadoriui Valdemarui Sarapinui, ambasadorei Ingai Stanytei-Toločkienei, Romui Klapatauskui, Renatai Kanarskajai, Mirijanai Kozak, Narimantui Savickui,Tadui Gečauskui, Valdui Dovydėnui, Ritai Grochovskienei, Agatai Voleiko, Tomui Ivanauskui, Andriui Šulskiui, Liubomirui Demjančukui, Svitlanai Naumenko, Volodimirui Čornogorui, Andrijui Černegai.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.