Šalpusniai – ir vaistas, ir maistas

Na ir šelmis tas pavasaris. Rodos, prieš porą dienų pievoje tik pernykštės žolės stiebai šmėžavo, o vakar ryte į ją atėjusi nustembu: lyg berte priberta nedidukų ryškiai geltonų žiedelių. Lyg mažytės saulutės šypsosi šalpusnių žiedeliai.

Salotoms tinka, sriuboms – nebandžiau

Naršydama interneto platybėse prieš kelias dienas buvau užtikusi užuominą, kad šalpusnis tinka į salotas. Kadangi nebuvo pasakyta, kuri augalo dalis tam tinka, nutariau išbandyti žiedelius. Žinoma, ne vienus. Pirmiausia nudūmiau į parduotuvę ir nusipirkau vazonėlyje augančią salotą.  Grįžusi namo po obelimis užtikau jau visai ūgtelėjusių garšvos lapelių. Ją buvau išbandžiusi jau pernai. Visai patiko. Net jos aštrokas kvapas nekliudė. Pievoje aptikau ir kiaulpienių lapelių. Ir jų prisiskyniau. Pernai, nors žinojau, kad vitaminingi šie lapai, bet neišdrįsau išbandyti. Darže užtikau jau ūgtelėjusius žieminio česnako ir svogūnų laiškų. Ir pasukau link šalpusnių. Eidama dar dilgėlės kelias viršūnėles nusiskyniau ir penkis šalpusnio žiedelius.

Viską stropiai nuplovusi sudėjau ant rankšluosčio, kad apdžiūtų, o tuo laiku kibau daryti salotoms užpilą. Išspaudžiau pusę citrinos, įdėjau nubrauktą valgomą šauktą cukraus ir du šauktųs alyvuogių aliejaus. Viską gerai išplakiau. Suplėšiau surinktus žalumynus ir šalpusnio žiedelius ir užpyliau ką tik pasidarytų užpilu. Buvo skanu.

Galimas dalykas, kad šalpusnius galima panaudoti ir kitokioms salotoms. Internete pavyko užtikti užuominą, kad jauni šalpusnių lapai gali būti naudojami kaip špinatai ar kopūstai. Žinovai tvirtina, kad šalpusnio lapuose yra 2,6 proc. karčiųjų glikozidų, organinių rūgščių, saponinų, 5 mg proc. vitamino C, 5 mg proc. karotinoidų, polisacharidų, eterinių aliejų, rauginių medžiagų, silicio rūgšties, 15,4—18,2 proc. mineralinių medžiagų, graižuose yra flavonų, sterinų, glikozidų, inulino, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų.

Gegužės – birželio mėn. nuskinti lapai smulkiai sukapojami ir vartojami kartu su dilgėlėmis, balandomis ir kitais žalumynais. Iš didelių lapų gaminami balandėliai.

Sako, kad šalpusniais tinka ir sriuboms, bet recepto kol kas taip ir nepavyko aptikti. Jei kas turite, pasidalinkite.

Ir grožiui padeda

Internete pavyko užtikti receptą, kaip iš šalpusnio žiedų paruošti puikų kremą. Nutariau pabandyti, bet rezultatą tik po pusantro mėnesio matysiu. Tiksliau, tada tik galėsiu išbandyti, ką sukūriau. Trečdalį puslitrinio stiklainio pridėjau šalpusnio žiedų ir užpyliau alyvuogių aliejumi. Instrukcijoje rekomenduojama naudoti kokybišką aliejų. Tikiuosi, tokį ir panaudojau. Stiklainį, kaip žinovai pataria, padėjau ant palangės, mat rekomenduojama, kad indą pasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Taip indą su šalpusnio žiedais reikia laikyti 45 dienas.  Teigiama, kad toks kremas gaivina ir stangriną odą, o patepus nosies landas – saugo nuo slogos.

Slenkant ir pernelyg riebaluojantis plaukams kartą per savaitę rekomenduojama galvą plauti dilgėlių ir šalpusnio lapų mišinio nuoviru.

Gydo uždegimus

Tačiau skaitydama internete paskelbtą informaciją vis tik supratau, kad šalpusnis pirmiausia yra vaistas. Kaip teigia žolininkai, šalpusnis vienas efektyviausių augalų, sugebančiu užmušti bakterijas ir virusus. Tai nepamainomas vaistas prieš įvairiausius organizmo uždegimus. Gydo ir žiedai, ir koteliai. Suskinti žiedeliai ir koteliai džiovinami pavėsyje, tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Kai žiedeliai apvysta, juos galima suverti ant siūlo, taip jie greičiau išsausėja. Išdžiuvusius reikia sudėti į sandarų indą ir laikyti tamsioje vietoje. Netrukus pasirodys ir šalpusnių lapeliai, juos riekia skinti tik jaunus, švarius, gražius, kenkėjų nepaliestus lapus.

Nors dabar gamta tik bunda, ir apie rudenį net minčių nekyla, vis tik prisiminkime, kad rudenį verta prisikasti šalpusnio šakniastiebių. Taigi šalpusnio žiedeliai, koteliai, lapai ir šakniastiebiai padės įveikti įvairius uždegimus. Šalpusnis – vienas pagrindinių augalų, lengvinantys kosulį.

Šalpusnių arbata plikoma. 1 valgomąjį šaukštą džiovintų šalpusnių užplikyti puse litro vandens. Toks užpilas išgeriamas per vieną dieną – per tris kartus. Gerti tik šiltą gėrimą.

Efektyvus ir šalpusniu antpilas. Po 1 valgomąjį šaukštą šalpusnių žiedų ir lapų užpilti stikline verdančio vandens, indą uždengti ir įstatyti į kitą indą su verdančiu vandeniu. Kaitinti 15 minučių. Kai atvės, perkošti. Gautą skystį šiek tiek praskiesti virintu vandeniu ir laikyti vėsioje vietoje. Antpilas geriamas po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį. Gerina virškinimą, didina apetitą, lengvina kvėpavimą. Keli antpilo lašai į nosį gydo lėtinę slogą.

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė pataria šalpusnius maišyti su debesylais, dilgėlėmis, medetkomis –tada poveikis prieš įvairius uždegimus būna dar efektyvesnis. O sumaišius šalpusnį su džiovintų alyvų žiedais, pasak žolininkės, turėsime veiksmingą priemonę, gydančią sąnarių uždegimą.

Iš ką tik suskinto šalpusnio daromi pavilgai. Ką tik surinktus lapus ir žiedus sumaigome ir masę dedame ant voties, rožės, sumuštos vietos – gydo žaizdas ir mažina skausmą. Galima gydyti akies miežį. Įpylus truputį vandens ir pakaitinus iki užvirimo, atvėsinta masė tepama ant sterilios marlės ir dedama ant akies miežio – atlėgs skausmas, miežis greičiau pranyks.

Lietuvos žiniuonė, daktarė Eugenija Šimkūnaitė tvirtino, jog šalpusniai, kaip ir visos kartumą turinčios vaistažolės apetitą sužadinančios. Sergantiems žarnyno ir skrandžio ligomis ji atardavo gerti iš ankstyvojo šalpusnio pasigamintų sulčių. Sergantiems sloga rekomenduodavo jų į lašinti į nosį. 

Efektyvi priemonė ir iš šalpusnio lapų pasigamintas sirupas. Jį reikėtų gaminti taip.
Šalpusnių lapus sluoksniuoti su nebalintu cukrumi (po žiupsnelį) moliniame inde. Sandariai uždengti ir pakasti sode, kad ant viršaus būtų plonas žemės sluoksnis. Palaikyti 2 mėnesius. Inde susikaupusį skystį (sirupą) perkošti, užvirinti ir laikyti vėsioje vietoje. Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną sergant kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma.
 

Genovaitė Paulikaitė